Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. Mokydamasis Paežerių pradžios mokykloje išsiskyrė įvairiais gabumais, o 1871 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Jam lengvai sekėsi mokslai, traukė menas, šokiai ir lenkų kultūra. Gimnazijoje jis rašė eilėraščius lenkiškai ir kurį laiką laikė save lenku. Šeimos lūkesčiai smarkiai paveikė jo jaunystę: baigusį šešias klases tėvas vertė rinktis kunigystę. Kudirka dvejus metus mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, tačiau buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“. Grįžęs į Marijampolės gimnaziją, ją baigė 1881 metais.
Tais pačiais metais Kudirka įstojo į Varšuvos universitetą. Iš pradžių studijavo filologiją, po metų pasirinko mediciną. Studijų laikais jo pažiūros keitėsi veikiamos lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvių, tarp jų Jono Jablonskio. 1885 m. Kudirka buvo suimtas už Karlo Markso „Kapitalo“ perrašymą hektografavimui ir pašalintas iš universiteto. Jis dalyvavo revoliucinės Proletariato partijos veikloje, todėl dvejus metus negalėjo tęsti studijų. 1887 m. į universitetą sugrįžo, o 1889 m. baigė mediciną. Dar 1888 m. su kitais studentais įkūrė slaptą Varšuvos lietuvių draugiją „Lietuva“. Iš jos veiklos išaugo laikraštis „Varpas“, kurį Kudirka redagavo, jam rašė ir per kurį siekė telkti lietuvių visuomenę.
Patikimų žinių apie formalias Kudirkos kompozicijos studijas ar jo muzikos mokytojus nėra. Muzika į jo gyvenimą atėjo per anksti atsiskleidusius meninius gabumus, saloninę kultūrą ir praktinį muzikavimą. 1890–1894 m. dirbdamas gydytoju Šakiuose jis subūrė styginių instrumentų ansamblį. Kudirka taip pat paskelbė lietuvių liaudies dainų rinkinį. Jo muzikinė veikla buvo susijusi su tuo pačiu darbu, kurį jis dirbo kaip poetas, publicistas ir „Varpo“ redaktorius: lietuvių kalbos bei kultūros stiprinimu.
Šakiuose Kudirka susipažino su jauna našle V. Kraševskiene. Biografijose ji apibūdinama kaip ištikima ir mylima jo draugė, vėliau globojusi sunkiai sergantį rašytoją. Kudirka sirgo džiova, tuo metu nepagydoma liga. 1895 m. jis dar kartą buvo suimtas dėl lietuviškos veiklos, bet netrukus paleistas. Silpnėjant sveikatai tais pačiais metais išvyko į Sevastopolį, o 1896 m. pavasarį grįžo į Lietuvą. Net ir ligai progresuojant jis toliau redagavo „Varpą“, rašė publicistiką, satyras, vertė ir kūrė. 1898 m. „Varpe“ paskelbė „Tautiškos giesmės“ žodžius bei savo sukurtą muziką. Kudirka mirė nuo tuberkuliozės 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje, būdamas keturiasdešimties.
Kudirkos muzika šiandien pirmiausia pažįstama iš „Tautiškos giesmės“. Ji skamba santūriai, aiškiai ir iškilmingai: melodiją patogu dainuoti drauge, jos ritmas tvirtas, o muzikinė sandara artima himnui ir žygiavimo rimčiai. Ši muzika įdomi ne vien kaip valstybės simbolis. Joje girdėti XIX a. tautinio sąjūdžio siekis bendru balsu sutelkti žmones, o pats kūrinys primena, kad jį sukūrė ligos, politinio persekiojimo ir nuolatinio darbo sąlygomis gyvenęs gydytojas bei spaudos žmogus, muziką laikęs visuomeninio veikimo dalimi.