Johannas Georgas Leopoldas Mozartas gimė 1719 m. lapkričio 14 d. laisvajame Augsburgo mieste knygrišio Johanno Georgo Mozarto ir Annos Marijos Sulzer šeimoje. Tėvai sūnui buvo numatę dvasininko kelią, tačiau muzika jį lydėjo nuo vaikystės. Šv. Salvadoro jėzuitų mokykloje jis dainavo chore, vaidino mokinių teatro spektakliuose, išmoko smuikuoti ir groti vargonais. Leopoldas taip pat domėjosi gamtos mokslais, mikroskopais ir teleskopais. 1737 m. išvyko į Zalcburgą studijuoti filosofijos ir jurisprudencijos benediktinų universitete. 1738 m. gavo filosofijos bakalauro laipsnį, bet kitais metais buvo pašalintas už paskaitų nelankymą.
Profesionalaus muziko kelią Leopoldas pradėjo tarnaudamas universiteto kanauninkui grafui Johannui Baptistui von Thurn-Valsassinai ir Taxisui. Jam dedikavo pirmąjį 1740 m. išspausdintą kūrinių rinkinį. Parašytos Kančios giesmės tikriausiai padėjo 1743 m. gauti ketvirtojo smuikininko vietą Zalcburgo arkivyskupo orkestre. Be grojimo ir kūrybos, Leopoldas mokė choro berniukus smuiko, vėliau – klavyro. 1758 m. jis tapo antruoju smuikininku, o 1763 m. – pavaduojančiu kapelmeisteriu, tačiau aukščiausio kapelmeisterio posto taip ir negavo.
1747 m. Leopoldas vedė Anną Mariją Pertl. Per mažiau nei aštuonerius metus jiems gimė septyni vaikai, bet pilnametystės sulaukė tik Marija Anna, vadinta Nannerl, ir Wolfgangas Amadeus. Šeimos gyvenimą paženklino penkių kūdikių mirtys. 1756 m., Wolfgango gimimo metais, Leopoldas išleido „Smuiko mokyklos pagrindus“. Šis išsamus grojimo ir muzikinės išraiškos vadovas buvo verčiamas į kitas kalbas ir įtvirtino jo, kaip pedagogo, vardą Europoje.
Apie 1759 m. mokydamas Nannerl skambinti klavišiniais instrumentais Leopoldas pastebėjo ir mažojo Wolfgango gabumus. Sūnų jis laiškuose vadino Zalcburge gimusiu stebuklu ir jautė pareigą jo talentą parodyti pasauliui. Nuo 1762 m. šeima koncertavo Miunchene, Vienoje, Bratislavoje, Paryžiuje, Londone ir Hagoje, o vėliau Leopoldas su Wolfgangu keliavo po Italiją. Kelionės buvo brangios, jas trikdė ligos, todėl jų pelningumas nėra aiškus. Dėl ilgų išvykų Leopoldas sumažino kūrybinę veiklą ir pakenkė savo karjeros galimybėms dvare, nors muzikos bei mokymo visiškai neatsisakė.
1778 m. Paryžiuje, lydėdama Wolfgangą, mirė Anna Marija. Iš laiškų matyti, kad Leopoldas išgyveno žmonos netektį ir nerimavo dėl vis blogėjančių sūnaus santykių su arkivyskupu Colloredo. Wolfgangui 1781 m. pasilikus Vienoje, o vėliau vedus Constanze Weber, tarp tėvo ir sūnaus kilo skaudus konfliktas. Vis dėlto 1785 m. Vienoje Leopoldas pats pamatė Wolfgango profesinį triumfą ir išgirdo Josepho Haydno pagyrimą jo talentui. Paskutiniais metais jis rūpinosi Nannerl sūnumi Leopoldu. Silpstant sveikatai Leopoldas mirė 1787 m. gegužės 28 d. Zalcburge.
Leopoldo muzika skamba aiškiai, energingai ir vaizdingai. Joje girdėti XVIII a. rūmų pramogos, šokio ritmai, medžioklės signalai, liaudiški instrumentai ir garsiniai pokštai. Šiandien jis įdomus ne vien kaip Wolfgango tėvas: jo kūriniai atveria spalvingą to meto kasdienybę, o smuiko vadovėlis padeda suprasti, kaip XVIII a. muzikantai mokėsi groti, artikuliuoti ir kurti išraišką.