Kompozitorius Pasaulis

James P. Johnson

1894–1955 · Harlemo stride džiazas

James P. Johnson portretas

James Price Johnson gimė 1894 m. Naujajame Bransvike, Naujojo Džersio valstijoje. Jo tėvas Williamas H. Johnsonas dirbo parduotuvės pagalbininku ir mechaniku, o motina Josephine Harrison buvo tarnaitė. Ji giedojo metodistų bažnyčios chore ir pati išmoko skambinti fortepijonu. Namuose bei miesto aplinkoje Jamesas girdėjo afroamerikiečių dainas ir šokių muziką, vėliau juos įvardijo kaip ankstyvą įtaką. Jis turėjo absoliučią klausą ir gerą muzikinę atmintį, todėl fortepijonu gebėdavo atkartoti išgirstas melodijas. Paauglystėje jį ypač veikė Scotto Joplino regtaimas.

1908 m. šeima persikėlė į Niujorko San Juan Hill rajoną, buvusį netoli dabartinio Linkolno centro, o 1911 m. – į šiaurinę miesto dalį. Niujorke Johnsonui atsivėrė labai skirtingas muzikinis pasaulis: barai, kabaretai, šokių salės ir simfoniniai koncertai. 1912 m. jis gavo pirmąjį pianisto darbą ir nutarė nebegrįžti į mokyklą, o rinktis muzikanto kelią. 1913–1916 m. Bruto Giannini jį mokė europinės fortepijono tradicijos. Kartu Johnsonas stebėjo kitus pianistus, lavino regtaimo techniką ir kūrė savo pjeses.

1914 m. Niuarke koncertuodamas su dainininke Lillie Mae Wright jis susipažino su pianistu Willie „The Lion“ Smithu. Smithas tapo artimiausiu jo draugu, o Wright – žmona 1917 m. Nuo 1918 m. sutuoktiniai gastroliavo su „Smart Set Revue“, 1919 m. grįžo į Niujorką. Johnsonas taip pat daug dirbo akompaniatoriumi. Gebėjimas prisitaikyti prie dainininko, groti bet kuria tonacija ir išlaikyti tvirtą ritmą pelnė jam Ethel Waters bei Bessie Smith pasitikėjimą.

1917–1927 m. Johnsonas įrašė dešimtis ritinėlių mechaniniam pianinui. Jo stilius iš regtaimo išaugo į Harlemo stride: kairė ranka plačiais šuoliais kaitalioja žemus bosus ir akordus, o dešinė groja melodiją, sinkopes, ornamentus bei improvizacinius pasažus. Muzika skamba lyg vienu fortepijonu grotų nedidelis orkestras – bosas žingsniuoja, vidurinis registras pulsuoja, o viršuje laisvai juda melodija. Johnsono ritmas buvo elastingesnis už klasikinio regtaimo, harmonija sudėtingesnė, joje dažnai girdėti bliuzo atspalviai.

1923 m. reviu „Runnin’ Wild“ pasirodė „Čarlstonas“, tapęs riaumojančio trečiojo dešimtmečio šokių simboliu. Johnsonas kūrė ir Brodvėjui, ir koncertų salei: rašė valsus, baletą, simfoninius kūrinius bei lengvąją operą. Tarp jo mokinių buvo Fatsas Walleris, o iš įrašyto pianino ritinėlio „Carolina Shout“ mokėsi Duke’as Ellingtonas. Johnsono grojimas taip pat paveikė Countą Basie, Artą Tatumą ir Theloniousą Monką.

Didžiosios depresijos metais jo karjera sulėtėjo, o populiarėjant svingui jo muzika prarado dalį ankstesnės auditorijos. Autoriniai honorarai suteikė šiokį tokį pastovumą ir leido daugiau laiko skirti orkestrinei kūrybai, tačiau Rosenwaldo fondo ir Guggenheimo stipendijos paramos jis negavo. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje atgijęs susidomėjimas tradiciniu džiazu sugrąžino Johnsoną į koncertus ir įrašų studijas. Jis pasirodė 1938 ir 1939 m. „Spirituals to Swing“ koncertuose Carnegie Hall.

1940 m. Johnsoną ištiko insultas, tačiau 1942 m. jis vėl koncertavo, kūrė ir įrašinėjo, dažnai grodamas rasiniu požiūriu mišriuose ansambliuose. Jis ir toliau mokėsi pas Maury Deutschą. Po sunkaus, paralyžiavusio insulto 1951 m. Johnsonas visam laikui pasitraukė iš scenos ir gyveno iš dainų autorinių honorarų. Jis mirė 1955 m. Jamaikoje, Kvinse. Šiandien Johnsonas įdomus tuo, kad jo muzikoje galima išgirsti patį virsmą iš regtaimo į džiazą: griežta forma jo rankose pradeda svyruoti, kvėpuoti ir keistis kiekviename atlikime. Jo įrašai leidžia pažinti ne tik virtuozišką pianistą, bet ir Niujorko afroamerikiečių teatro, šokių bei klubų kultūrą.

Paklausyk

  1. Čarlstonas

    The Charleston

    1923 · daina

    1923 m. Brodvėjaus reviu „Runnin’ Wild“ nuskambėjusi šokių daina. Jos energingas, sinkopuotas ritmas padėjo čarlstonui tapti vienu iš riaumojančio trečiojo dešimtmečio simbolių.

    Groti: Čarlstonas
    YouTube · oldtimecharlie · James P Johnson The Charleston 1925
    Vikipedijoje →
  2. Carolina Shout

    1918 · fortepijono kūrinys

    1918 m. sukurtas virtuoziškas stride fortepijono kūrinys. Jis tapo Niujorko pianistų meistriškumo išbandymu, o Duke’as Ellingtonas jį išmoko iš Johnsono pianino ritinėlio.

    Groti: Carolina Shout
    YouTube · d60944 · James P. Johnson (1894-1955): Carolina Shout (1921)
    Vikipedijoje →
  3. If I Could Be with You (One Hour Tonight)

    If I Could Be With You (One Hour Tonight)

    1926 · daina

    1926 m. lyrinė populiarioji daina apie troškimą bent trumpam pabūti su mylimu žmogumi.

    Vikipedijoje →
  4. Old Fashioned Love

    1923 · daina

    1923 m. populiarioji daina, siejanti švelnią melodiją su Johnsonui būdingu ritminiu gyvumu.

    Vikipedijoje →
  5. Yamekraw: A Negro Rhapsody

    Yamekraw, a Negro Rhapsody

    1927 · rapsodija

    1927 m. parašytas išplėtotas koncertinis kūrinys, pavadintas afroamerikiečių bendruomenės Savanoje vardu. Williamas Grantas Stillas jį orkestravo, o 1928 m. premjeroje fortepijonu skambino Fatsas Walleris.

    Vikipedijoje →

Kiti kompozitoriai