Jerome’as Davidas Kernas gimė 1885 m. Niujorke, Manhatano Sutton Place rajone. Jo tėvas Henry Kernas buvo iš Vokietijos kilęs žydų imigrantas, iš pradžių laikęs arklides, o vėliau tapęs sėkmingu prekybininku. Motina Fannie Kakeles Kern, Bohemijos žydų kilmės amerikietė, profesionaliai skambino fortepijonu, mokė muzikos ir pati išmokė sūnų groti fortepijonu bei vargonais. 1897 m. šeima persikėlė į Niuarką, Naująjį Džersį. Mokykloje Kernas jau kūrė dainas vaidinimams, tačiau 1902 m. išėjo jos nebaigęs.
Tėvas norėjo, kad sūnus pasirinktų prekybą. Pasak biografijose kartojamo šeimos pasakojimo, gavęs užduotį parduotuvei nupirkti du fortepijonus, Kernas per klaidą užsakė du šimtus. Po šios nesėkmės tėvas leido jam rimtai studijuoti muziką. Niujorko muzikos koledže Kerną fortepijono mokė Alexanderis Lambertas ir Paolo Gallico, harmonijos – Austinas Pierce’as. 1903–1905 m. jis dar mokėsi pas privačius mokytojus Heidelberge, Vokietijoje. Grįžęs dirbo Brodvėjaus teatrų repeticijų pianistu ir muzikos leidėjų dainų pristatytoju – tai buvo praktinė mokykla, išmokiusi rašyti atlikėjams, scenai ir konkrečiai situacijai.
Daug laiko Kernas praleido Londone, kur užmezgė svarbių teatro pažinčių. 1909 m. per išvyką Temzės upe jis Walton-on-Thames miestelio „Swan“ užeigoje susipažino su savininko dukterimi Eva Leale. Kernas ją įsimylėjo, o 1910 m. pora susituokė vietos Šv. Marijos anglikonų bažnyčioje. Jo gyvenimą netikėtai pakeitė ir atsitiktinumas: 1915 m. Kernas turėjo plaukti į Londoną laivu „Lusitania“ kartu su impresarijumi Charlesu Frohmanu, bet po užsitęsusio pokerio vakaro pramiegojo išvykimą. Laivas buvo nuskandintas, o Frohmanas žuvo.
1915–1920 m. Kernas sukūrė šešiolika Brodvėjaus partitūrų. Ypač svarbūs buvo nedideliam „Princess Theatre“ rašyti miuziklai, sukurti su Guy Boltonu ir P. G. Wodehouse’u. Jų dainos nebuvo vien įterpti numeriai: jos pratęsdavo veiksmą, atskleisdavo veikėjų būdą ir natūraliai išaugdavo iš dialogo. Kernas nemėgo, kai dainos būdavo atliekamos atskirai nuo sceninio konteksto, ir save laikė ne simfonistu, o muzikos kūrėju konkrečioms pjesių situacijoms. Brandesniame amžiuje, amžininkų liudijimu, jis tapo uždaresnis ir kartais nelengvas bendradarbis, tačiau su Oscarų Hammersteinu II nuo jų susitikimo 1925 m. išlaikė artimą draugystę ir kūrybinį ryšį.
Didžiausias jų bendras sceninis darbas buvo 1927 m. miuziklas „Show Boat“, sukurtas pagal Ednos Ferber romaną. Pasakojime apie teatro laivo žmones buvo kalbama apie rasizmą, alkoholizmą ir santuokos irimą – temas, anuomet retas pramoginiame muzikiniame teatre. Kernas parašė daugiau kaip 700 dainų, panaudotų per šimte scenos kūrinių, o vėliau dirbo ir Holivude. Jo muzika skamba dainingai ir elegantiškai: lengvai įsimenamas melodijas papildo sinkopės, keturių dalių šokio ritmas, netikėtos harmonijų slinktys ir džiazo spalvos. Melodija dažnai švelni, tačiau po jos sklandumu juntama ilgesio ar nusivylimo gaida.
1945 m. Niujorke, rengdamasis „Show Boat“ atnaujinimui, Kernas patyrė smegenų kraujosruvą ir mirė. Šiandien jis įdomus tuo, kad parodo, kaip populiari daina gali būti ir lengvai suprantama, ir dramaturgiškai tiksli. Jo harmonijos tebėra patrauklios džiazo muzikantams, o melodijos leidžia išgirsti, kaip iš operetės, šokio muzikos ir amerikietiško sinkopuoto ritmo susiformavo šiuolaikinio miuziklo kalba.