Besarabija

Pavadinimas „Besarabija“ (rumuniškai Basarabia) tradiciškai kildinamas iš Valakijos Basarabų dinastijos, kuri, kaip manoma, XIV amžiuje valdė pietinę regiono dalį. Pats Basarabo vardas greičiausiai yra kumanų arba pečenegų tiurkų kilmės ir, spėjama, reiškė „tėvas valdovas“. Tačiau kai kurie mokslininkai abejoja šia versija, teigdami, kad pavadinimas iš pradžių buvo egzonimas, vartotas Vakarų kartografų, ir vietiniuose šaltiniuose pasirodė tik XVII amžiaus pabaigoje.

Besarabijos istorija glaudžiai susijusi su Moldavijos kunigaikštyste, kurios dalimi ji buvo didžiąją viduramžių laikotarpio dalį. XIV–XV amžiuose visas regionas buvo Moldavijos kunigaikštystės sudėtyje, kuri 1392 metais kontroliavo Akermano ir Kilijos tvirtoves, o jos rytinė siena ėjo Dniestro upe. Po Rusijos ir Turkijos karo (1806–1812 m.) ir vėlesnės Bukarešto taikos sutarties rytinės Moldavijos kunigaikštystės dalys kartu su kai kuriomis buvusiomis Osmanų tiesiogiai valdomomis sritimis buvo perduotos Rusijos imperijai. Naujai įgytos teritorijos buvo suorganizuotos kaip Besarabijos gubernija, o jos sostine tapo Kišiniovas.
Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu (1812–1917 m.) regionas patyrė intensyvią kolonizaciją, caro režimui aktyviai perkeliant kolonistus iš Rusijos ir suteikiant jiems privilegijų. Po 1905 metų Rusijos revoliucijos Besarabijoje kilo nacionalistinis judėjimas. 1918 metais, po Rusijos revoliucijos, Besarabija paskelbė nepriklausomybę kaip Moldavijos Demokratinė Respublika ir tais pačiais metais prisijungė prie Rumunijos. Ši sąjunga išliko iki 1940 metų, kai pagal Molotovo–Ribentropo paktą Sovietų Sąjunga aneksavo Besarabiją. Antrojo pasaulinio karo metu Rumunija trumpam atgavo Besarabijos kontrolę (1941–1944 m.), tačiau 1944 metais Sovietų Sąjunga vėl ją atsiėmė. Po karo Besarabijos teritorija buvo padalinta tarp Moldavijos SSR (didžioji dalis) ir Ukrainos SSR (pietinė Budžako sritis ir šiaurinė Hotyno dalis). 1991 metais, žlugus Sovietų Sąjungai, Moldavijos SSR paskelbė nepriklausomybę, tapdama dabartine Moldovos Respublika, o Ukrainos SSR tapo nepriklausoma Ukraina, išlaikydamos Besarabijos padalijimą.

Besarabija yra žinoma dėl savo derlingų žemių, ypač tinkamų žemės ūkiui. Čia auginami grūdai, saulėgrąžos, kukurūzai, tabakas, vaismedžiai ir vynuogės, o regionas garsėja vyno gamyba. Regiono kraštovaizdyje gausu archeologinių paminklų, įskaitant ankstyvųjų epochų pilkapius, Romos imperatoriaus Trajano statytos sienos likučius, graikų ir romėnų miestų pėdsakus bei XIV amžiaus genujiečių statytas tvirtoves prie Dniestro. Besarabija taip pat yra kultūrinio paveldo lopšys, kurioje susiliejo rumunų (moldavų), ukrainiečių, rusų, bulgarų, gagauzų ir žydų kultūros. Ši kultūrinė įvairovė prisidėjo prie unikalių meno formų, pavyzdžiui, klezmer muzikos, klestėjimo.