Ispanija

Pavadinimas „Ispanija“ kilo iš lotyniško Hispania, kuriuo romėnai vadino visą Iberijos pusiasalį. Žodžio šaknys siejamos su senesniais finikiečių ar iberų vietovardžiais, tačiau tiksli kilmė nėra visiškai aiški. Dabartinė valstybė išaugo iš Pirėnų pusiasalio karalysčių, kurių svarbiausia buvo Kastilija ir Aragonas.

Romos laikais Iberijos pusiasalis tapo svarbia provincija, o po Vakarų Romos imperijos žlugimo čia įsigalėjo vestgotai. VIII a. didelę pusiasalio dalį užėmė musulmoniškosios valdžios, ir Reconquista procesas truko kelis šimtmečius, kol 1492 m. žlugo paskutinė Granados emyrato valdžia.

XVI a. Ispanija tapo viena galingiausių Europos imperijų: valdė dideles teritorijas Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje, o jos sidabro ir aukso srautai smarkiai paveikė pasaulio ekonomiką. Vėlesni amžiai atnešė nuosmukį, Napoleono karus, politinius perversmus ir pilietinį karą 1936–1939 m., po kurio įsigalėjo Francisco Franco diktatūra.

Po Franco mirties 1975 m. šalis perėjo į demokratiją, o 1978 m. priimta konstitucija įtvirtino parlamentinę monarchiją. Nuo tada Ispanija tapo Europos Sąjungos ir euro zonos nare, o jos politinis ir kultūrinis gyvenimas yra tvirtai susietas su moderniąja Vakarų Europa.

Šiandien Ispanija garsėja ne tik sostine Madridu ir didmiesčiais Barselona, Valensija ar Sevilija, bet ir labai stipria regionų tapatybe. Čia svarbūs katalonų, baskų, galisų ir kitų regionų kalbiniai bei kultūriniai skirtumai.

Šalis yra vienas svarbiausių pasaulio turizmo centrų: traukia Gaudí architektūra, El Prado muziejus, Alhambra, Viduržemio jūros kurortai, Kanarų salos ir įvairi virtuvė, kurioje ypatingą vietą užima tapai, alyvuogių aliejus, jūros gėrybės ir vynas.

Ispanija taip pat stipriai matoma sporte, ypač futbole, kur Madrido „Real“ ir „Barcelona“ yra vieni žinomiausių klubų pasaulyje.