Roma

Pavadinimas Roma siejamas su senąja miesto istorija ir legendiniu Romulu, nors tikroji vardo kilmė nėra vienareikšmiškai paaiškinta. Miestas pradėjo formuotis prie Tibro upės, o tradicinė įkūrimo data laikoma 753 m. pr. Kr., siejama su ankstyvąja karalių epocha.

Senovės Roma iš mažos gyvenvietės virto galinga valstybe, vėliau tapusia Romos Respublika ir imperija, kuriai ilgainiui priklausė didelė Viduržemio jūros pasaulio dalis. Miesto politinė ir religinė reikšmė ypač sustiprėjo po to, kai Roma tapo imperijos centru ir vėliau katalikų pasaulio šerdimi.

Viduramžiais Roma patyrė nuosmukių, karų ir gyventojų skaičiaus svyravimų, tačiau išliko svarbiu dvasiniu centru dėl popiežiaus rezidencijos. Renesanso ir baroko laikais miestas vėl suklestėjo: buvo statomos bažnyčios, rūmai, aikštės ir fontanai, daug jų išliko iki šių dienų.

XIX amžiuje Roma tapo suvienytos Italijos sostine, o XX ir XXI amžiais išaugo į didelį administracinį bei kultūrinį centrą. Archeologiniai sluoksniai, imperijos paminklai, popiežiškoji tradicija ir modernus miestas čia susilieja į itin tankų istorijos peizažą.

Roma garsėja Koliziejumi, Romos forumu, Panteonu, Vatikanu ir Šv. Petro bazilika. Tai vienas lankomiausių miestų Europoje, traukiantis dėl senovės paminklų, muziejų, aikščių, fontanų ir stiprios italų virtuvės tradicijos.

Mieste veikia vieni svarbiausių Italijos valstybės ir Katalikų Bažnyčios simbolių, todėl Roma yra ir politinės galios, ir religinės istorijos vieta. Jos gatvės, aikštės ir griuvėsiai leidžia vienoje vietoje pamatyti kelis tūkstantmečius miesto raidos.