Kėdainiai

Kėdainių pavadinimas, pasak legendos, kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį. Archeologiniai kasinėjimai patvirtina, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame Nevėžio krante, dabartinės Didžiosios Rinkos aikštės vietoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – Hermano Vartbergės Livonijos kronikoje – Kėdainiai paminėti 1372 metais kaip „terra Gaydine“. Tai liudija apie ilgą ir turtingą miesto praeitį, siekiančią vėlyvąjį akmens amžių, apie kurį byloja aptinkami archeologiniai radiniai.

Nuo XV a. vidurio Kėdainiai ėmė sparčiai augti ir plėstis kaip svarbus regioninis prekybos centras, tam didelę įtaką turėjo tai, kad miestas atiteko įtakingai Radvilų giminei. Valdant Radviloms, XVI–XVII a. Kėdainiai tapo vienu pirmųjų ir aktyviausių reformacijos židinių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kultūros ir intelekto centru. Čia kūrėsi įvairių tautybių ir tikybų žmonės: amatininkai ir pirkliai iš Olandijos, Vokietijos, Škotijos reformatai, žydai, stačiatikiai, kas lėmė išskirtinę miesto daugiakultūriškumą. Kėdainiai 1590 m. gavo Magdeburgo teises ir herbą, kuris buvo pakartotas ir išplėstas vėlesniais metais.

XVII a. miestas degė 1598 ir 1600 metais, tačiau vėliau buvo atstatytas ir toliau klestėjo. Kėdainiai išgyveno ir sunkius laikus, pavyzdžiui, 1655 m., per Švedų tvaną, čia buvo pasirašyta trumpalaikė Kėdainių unija su Švedija. Miestas buvo strateginė vieta tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos, todėl dažnai atsidurdavo įvykių centre.

Sovietinės okupacijos metais, 1941 m. rugpjūčio 28 d., buvo brutaliai išnaikinta visa Kėdainių žydų bendruomenė, gyvavusi mieste apie 500 metų. Pokario metais Kėdainiai tapo svarbiu pramonės centru, ypač išvysčius chemijos (AB „Lifosa“) ir maisto perdirbimo pramonę. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., senosios įmonės atgijo, atsirado naujų, o Kėdainiai vėl įsitvirtino kaip regioninis ekonominis centras.

Šiandien Kėdainiai garsėja vienu iš geriausiai išlikusių ir kompaktiškiausių XVII a. senamiesčių Lietuvoje, kuriame susilieja gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stilių pastatai, grindiniai ir senosios turgaus aikštės. Mieste veikia keturios bažnyčios ir cerkvė, atspindinčios ilgą religinę įvairovę, o evangelikų reformatų bažnyčios požemiuose yra Radvilų giminės mauzoliejus.

Unikalus Kėdainių akcentas yra minaretas – vienintelis Lietuvoje laisvai stovintis osmanų stiliaus minaretas, pastatytas 1880 m. Rusijos generolo Eduardo Totlebeno, Rusijos-Turkijos karo atminimui. Kėdainiai taip pat dažnai vadinami „Lietuvos agurkų sostine“ dėl gilių daržininkystės tradicijų ir kasmet vykstančios Agurkų šventės. Netoli miesto, Ruoščiuose, yra Lietuvos geografinis centras. Miestas didžiuojasi ir Nobelio literatūros premijos laureatu Česlovu Milošu, kuris gimė netoliese esančiame Šetenių kaime.