Indija

Pavadinimas „Indija“ kilo iš Indo upės vardo: sanskrito „Sindhu“ per persų ir graikų formas virto lotynišku „India“. Greičiausiai iš pradžių jis reiškė kraštą prie Indo, o vėliau imtas taikyti platesniam regionui už Himalajų ir Indo baseino ribų. Vietinis šalies pavadinimas „Bharat“ siejamas su senais sanskrito tekstais ir ilgainiui tapo oficialiu valstybės vardu indų kalbose.

Kaip valstybė Indija susiklostė per labai ilgą laiką: nuo Indo slėnio civilizacijos miestų iki Maurjų ir Guptų imperijų, nuo sultonatų ir Mogolų valdžios iki britų kolonijinio laikotarpio. 1947 m. pasibaigęs britų valdymas atvėrė kelią nepriklausomai valstybei, o 1950 m. įsigaliojo dabartinė konstitucinė santvarka.

Seniausi miesto kultūros centrai dabartinės Indijos teritorijoje iškilo Indo slėnyje, kur klestėjo Harapos ir Mohendžo Daro civilizacija. Vėliau šį regioną formavo vedinė kultūra, o pirmosios didžiosios politinės struktūros atsirado su Maurjų imperija, siejama ir su imperatoriumi Ašoka.

Viduramžiais šiaurę ir centrines sritis veikė įvairios hinduistų karalystės, islamo sultonatai ir galiausiai Mogolų imperija. Mogolų laikais iškilo tokie miestai ir paminklai kaip Delis, Agrą puošiantis Tadžmahaliu garsus kompleksas, o prekyba ir menas tapo ypač ryškūs.

18–19 amžiuje įtaką sustiprino Britų Rytų Indijos bendrovė, o vėliau visas regionas pateko į britų imperijos valdžią. Nepriklausomybės judėjime išsiskyrė Mahatma Gandis, Džavaharlalis Nehru ir kiti lyderiai, kurie siekė politinės savivaldos ir kolonijinės sistemos pabaigos.

Po nepriklausomybės Indija tapo viena didžiausių pasaulio demokratijų, išlaikiusi federalinę sandarą, daugiakalbystę ir stiprų regionų savitumą. Šalies istorijoje dera senovės urbanistinė tradicija, religinė įvairovė, imperijų paveldas ir modernios valstybės kūrimas.

Indija šiandien garsėja milžiniška gyventojų skale, sparčiai augančiais miestais ir itin įvairia kultūra. Čia greta gyvena hinduizmas, islamas, sikizmas, krikščionybė, džainizmas ir budizmas, o kasdienė kultūra atsispindi kalbose, virtuvėje, muzikoje ir šventėse.

Pasaulyje gerai žinomi Indijos technologijų centrai, ypač Bengalūras ir Haidarabadas, taip pat Bolivudo kino industrija Mumbajuje. Turizmui svarbūs Tadžmahalis, Džaipuras, Varanasis, Radžastano rūmai ir Himalajų regionai.

Šalis taip pat išsiskiria kosmoso programa, vaistų gamyba, informacinių technologijų sektoriumi ir labai stipria kriketo tradicija. Indija dažnai minima kaip valstybė, kurioje senoji civilizacinė tąsa dera su itin dinamiška šiuolaikine ekonomika.