Vietnamas

Pavadinimas „Việt Nam“ siejamas su senąja vietovardžio forma „Nam Việt“ („Pietų Việt“), kuri istoriškai reiškė pietines Việt tautų žemes. Dabartinė formą „Việt Nam“ plačiau įtvirtino ankstyvieji naujųjų laikų tekstai, o XX amžiuje ji tapo oficialiu valstybės pavadinimu.

Valstybės ištakos glūdi senovinėse vietos bendruomenėse prie Raudonosios upės deltos. Iš jų išaugo ankstyvosios valstybės ir dinastijos, kurios formavo politinį centrą dabartinio šiaurinio Vietnamo teritorijoje.

Po Ngô Quyền pergalės prieš Pietų Haną 938 m. Vietnamas įtvirtino nepriklausomybę nuo Kinijos valdžios. Vėlesniais amžiais šalį valdė kelios dinastijos, tarp jų Lý, Trần ir Nguyễn, o valstybė plėtėsi į pietus, palaipsniui įtraukdama Centrinio ir Pietų Vietnamo žemes.

XIX amžiuje Vietnamą užvaldė Prancūzija ir jis tapo Prancūzijos Indokinijos dalimi. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje paskelbta nepriklausomybė virto ilgu konfliktų laikotarpiu: kilo karas su Prancūzija, vėliau – Vietnamo karas, pasibaigęs 1975 m. Saigono žlugimu ir šalies suvienijimu 1976 m.

Nuo XX a. pabaigos Vietnamas sparčiai industrializavosi ir atsivėrė pasaulio rinkoms. „Đổi Mới“ reformos pakeitė ekonomiką, o miestuose ir pakrantėse išaugo eksportas, turizmas ir paslaugų sektorius.

Šiandien Vietnamas garsėja labai gyvybinga gatvės maisto kultūra, ryžių laukais, smaragdinėmis įlankomis ir motorolerių srautu didmiesčiuose. Hanojus traukia senamiesčio atmosfera, o Hošimino miestas – verslo ir modernios miestų kultūros energija.

Šalis taip pat žinoma dėl gamybos pramonės, kavos eksporto ir turizmo vietų, tokių kaip Hạ Longo įlanka, Hoi Anas ir Mekongo delta. Vietnamas dažnai minimas kaip viena dinamiškiausių Pietryčių Azijos ekonomikų.