Seulas

Pavadinimas „Seulas“ siejamas su senoviniu Sillos sostinės vardu Seorabeol. Ilgainiui šis žodis tapo bendriniu korėjiečių žodžiu, reiškiančiu sostinę. Iki 1948 m. miestas oficialiai vadintas Hanjangu, Hanseongu, o Japonijos valdymo laikotarpiu – Kjongsonu.

Žmonės dabartinio Seulo apylinkėse gyveno jau apie 4000 m. pr. Kr. Han upės pakrantės buvo patogios gyvenvietėms, prekybai ir gynybai, todėl čia susiformavo kelių senųjų Korėjos valstybių svarbūs centrai.

Baekdžės karalystė Seulą ir jo apylinkes sostine laikė nuo 18 m. pr. Kr. iki 475 m. Vėliau regione įsitvirtino Kogurjė ir Silla; mieste aptikta kultūros paveldo iš visų trijų senųjų Korėjos karalysčių.

1068 m. Koryo valdovas Munjongas čia pastatė vasaros rūmus, o 1394 m. Joseono dinastijos įkūrėjas I Songjė pasirinko Hanjangą naujos valstybės sostine. Miestas sparčiai augo, buvo apjuostas tvirtovės siena ir tapo karališkosios valdžios centru.

1910–1945 m. Japonijos kolonijinė valdžia miestą vadino Kjongsonu. Po išvadavimo 1945 m. sugrįžo Seulo vardas, o 1948 m., įkūrus Pietų Korėjos Respubliką, jis tapo oficialus. Korėjos karo metais miestas smarkiai nukentėjo, bet vėliau buvo sparčiai atstatytas ir virto vienu svarbiausių Rytų Azijos didmiesčių.

Seulas garsėja Gjongbokgungo rūmais, Bukčono hanokų kvartalu, Namsano bokštu ir Han upės pakrantėmis. Miesto istorinis paveldas čia pat dera su stiklo dangoraižiais, metro tinklu ir moderniais prekybos bei pramogų rajonais.

Tai Pietų Korėjos žiniasklaidos, universitetų, finansų, technologijų ir kūrybinių industrijų centras. Seulas tapo vienu svarbiausių K-pop, korėjietiškų serialų, kino, dizaino ir elektronikos pasaulinės sklaidos židinių.