Penicilino atradimas
1928 m. rugsėjo 28 d. Aleksandras Flemingas pastebėjo, kad pelėsis sunaikino bakterijas jo Petri lėkštelėje. Šis atsitiktinis atradimas tapo antibiotikų eros pradžia ir išgelbėjo milijonus gyvybių.
Nuo šio įvykio praėjo 98 metai.
1928 m. rugsėjo 28 d. škotų mokslininkas Aleksandras Flemingas Londone pastebėjo neįprastą reiškinį: vienoje iš jo bakterijų kultūrų augęs pelėsis sunaikino aplink esančias bakterijas. Iš šio atsitiktinio stebėjimo gimė penicilino atradimas — pirmojo plačiai veiksmingo antibiotiko idėja.
Šis įvykis laikomas vienu svarbiausių XX a. medicinos lūžių. Iki antibiotikų eros net paprastos infekcijos dažnai būdavo mirtinos, o penicilinas ir vėliau sukurti panašūs vaistai iš esmės pakeitė chirurgiją, karo mediciną ir kasdienį gydymą. Flemingui, o vėliau ir jo kolegoms už šio atradimo pritaikymą, 1945 m. skirta Nobelio premija.
Penicilino atradimas svarbus ne tik kaip mokslinis atsitiktinumas, bet ir kaip pavyzdys, kaip vienas stebėjimas gali pakeisti visą žmonijos istoriją. Nuo tada antibiotikai tapo viena pagrindinių šiuolaikinės medicinos atramų.