Balfouro deklaracija
1917 m. lapkričio 2 d. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Arthur Balfouras išsiuntė laišką, kuriuo išreiškė paramą žydų tėvynės sukūrimui Palestinoje. Šis dokumentas padėjo pagrindus Izraelio valstybės įkūrimui ir iš esmės paveikė Artimųjų Rytų geopolitiką bei likimą.
Nuo šio įvykio praėjo 109 metai.
Balfouro deklaracija, paskelbta 1917 m. lapkričio 2 d., buvo istorinis laiškas, kurį Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Arthur Balfouras išsiuntė sionistų lyderiui lordui Walteriui Rothschildui. Deklaracijoje Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė palankiai vertinanti žydų nacionalinių namų įkūrimą Palestinoje ir pažadėjo dėti visas pastangas šiam tikslui pasiekti, su sąlyga, kad nebus pakenkta Palestinoje gyvenančių ne žydų bendruomenių pilietinėms ir religinėms teisėms, taip pat žydų teisėms ir politiniam statusui kitose šalyse.
Šis dokumentas, pasirašytas Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo strateginis britų žingsnis, siekiant užsitikrinti žydų bendruomenių paramą sąjungininkų karo pastangoms ir sustiprinti Didžiosios Britanijos įtaką Artimuosiuose Rytuose, Osmanų imperijai byrant. Nors deklaracija buvo trumpa, jos poveikis buvo milžiniškas. Ji suteikė didelį postūmį sionistų judėjimui ir atvėrė kelius masinei žydų imigracijai į Palestiną, kuri tuo metu buvo Didžiosios Britanijos mandatinė teritorija.
Balfouro deklaracija tapo kertiniu dokumentu, kuris iš esmės nulėmė šiuolaikinės Izraelio valstybės įkūrimą 1948 m. ir ilgam laikui suformavo Artimųjų Rytų geopolitinį žemėlapį. Jos pasekmės, ypač susijusios su Izraelio ir Palestinos konfliktu, jaučiamos ir diskutuojamos iki šių dienų, pabrėžiant deklaracijos lemiančią reikšmę pasaulio istorijoje.
