Einoji reliatyvumo teorija
1905 m. rugsėjo 26 d. Albertas Einšteinas paskelbė specialųjį reliatyvumo teorijos straipsnį. Šis darbas iš esmės pakeitė supratimą apie erdvę, laiką ir judėjimą, o jo idėjos tapo moderniosios fizikos pamatu.
Nuo šio įvykio praėjo 121 metai.
1905 m. rugsėjo 26 d. Albertas Einšteinas paskelbė straipsnį, kuriame išdėstė specialųjį reliatyvumo teorijos pagrindus. Tai buvo vienas svarbiausių XX a. mokslo tekstų, pakeitęs ankstesnį Niutono požiūrį į erdvę, laiką ir judėjimą.
Šios teorijos esmė buvo ta, kad šviesos greitis yra pastovus, o laikas ir erdvė nėra absoliutūs – jie priklauso nuo stebėtojo judėjimo. Toks požiūris atvėrė kelią naujam fizikos supratimui ir tapo svarbia vėlesnės moderniosios fizikos dalimi.
Specialiojo reliatyvumo teorija turėjo didžiulę įtaką ne tik teorinei fizikai, bet ir praktiniams technologijų sprendimams. Ji padėjo pagrindą daugeliui vėlesnių mokslo pasiekimų, įskaitant branduolinę fiziką, kosmologiją ir tikslų laiką matuojančias sistemas.