Neptūno atradimas
1846 m. rugsėjo 23 d. astronomas Johanas G. Galle, remdamasis Urbaino Le Verrier skaičiavimais, pirmą kartą stebėjo Neptūną. Tai buvo viena įspūdingiausių mokslo pergalių: planeta rasta ne atsitiktinai, o pagal matematiką.
Nuo šio įvykio praėjo 180 metų.
1846 m. rugsėjo 23 d. Berlyno observatorijoje astronomas Johanas Gottfriedas Galle, padedamas Heinricho d’Arresto ir remdamasis Urbaino Le Verrier apskaičiavimais, pirmą kartą pastebėjo Neptūną. Tai buvo neeilinis mokslo laimėjimas: planeta buvo surasta ne atsitiktinai, o pagal teorinius skaičiavimus, remiantis Urano orbitos nukrypimais. Šis atradimas parodė, kad matematika gali atvesti prie dar nematyto dangaus kūno.
Neptūno atradimas sustiprino pasitikėjimą dangaus mechanika ir XIX a. astronomijos galimybėmis. Tai tapo vienu garsiausių pavyzdžių, kai teoriniai skaičiavimai buvo patvirtinti tiesioginiu stebėjimu.
Vėliau šis įvykis įgijo ir platesnę reikšmę mokslo istorijoje: jis parodė, kad gamtos dėsnius galima ne tik aprašyti, bet ir panaudoti prognozuojant naujus atradimus.