Seras Valteris Raleighas nukirsdintas
1618 m. spalio 29 d. Londone buvo įvykdyta mirties bausmė serui Valteriui Raleighui – žymiam anglų tyrinėtojui, kariui, rašytojui ir karalienės Elžbietos I dvaro veikėjui. Jo mirtis užbaigė spalvingą, tačiau kontroversišką gyvenimą, paženklintą tyrinėjimų, politinių intrigų ir galiausiai karaliaus Jokūbo I nemalonės.
Nuo šio įvykio praėjo 408 metai.
Seras Valteris Raleighas (Walter Raleigh), viena ryškiausių Elžbietos I epochos figūrų, buvo ištikimas karalienės patikėtinis, sėkmingas karys, gabus rašytojas ir vienas pirmųjų anglų kolonizatorių Šiaurės Amerikoje. Jis prisidėjo prie Anglijos gynybos nuo Ispanijos Armados ir užėmė svarbias politines pareigas. Po karalienės Elžbietos I mirties 1603 m. Raleighas pateko į nemalonę pas naująjį karalių Jokūbą I ir buvo apkaltintas dalyvavimu sąmoksle prieš jį, už ką buvo įkalintas Tauerio kalėjime.
Nors vėliau, 1617 m., jam buvo suteikta galimybė išvykti į antrąją ekspediciją ieškoti legendinio El Dorado Pietų Amerikoje, ši kelionė baigėsi katastrofa. Jo vadovaujami žmonės užpuolė ispanų postą, pažeisdami karaliaus Jokūbo I suteiktos malonės sąlygas ir 1604 m. sudarytą taikos sutartį su Ispanija. Grįžęs į Angliją, Raleighas buvo suimtas ir, siekiant nuraminti Ispaniją, jam buvo atnaujintas senasis nuosprendis dėl išdavystės.
1618 m. spalio 29 d. serui Valteriui Raleighui buvo įvykdyta mirties bausmė nukirtimu Vestminsterio rūmų kieme, Londone. Prieš pat egzekuciją jis išlaikė nepaprastą ramybę ir drąsą, tardamas garsius žodžius: „Smūgiuok, žmogau, smūgiuok!“. Jo egzekucija tapo svarbiu to meto politinio ir diplomatinio konteksto įvykiu, simbolizuojančiu naujosios karaliaus Jokūbo I eros įsigalėjimą ir Elžbietos epochos pabaigą.
