Mykolo Serveto sudeginimas ant laužo
1553 m. spalio 27 d. už ereziją netoli Ženevos ant laužo buvo sudegintas ispanų teologas, gydytojas ir humanistas Mykolas Servetas. Jo egzekucija yra vienas ryškiausių religinės netolerancijos pavyzdžių Reformacijos laikotarpiu.
Nuo šio įvykio praėjo 473 metai.
1553 m. spalio 27 d. netoli Ženevos, Šveicarijoje, ant laužo buvo sudegintas ispanų gydytojas, teologas ir humanistas Mykolas Servetas (Miguel Servet). Servetas buvo persekiojamas tiek katalikų, tiek protestantų dėl savo radikalių teologinių pažiūrų, ypač dėl Švč. Trejybės doktrinos neigimo ir antipedobaptistinių idėjų. Jis buvo suimtas Ženevoje, kurią tuo metu valdė įtakingas protestantų reformatorius Jonas Kalvinas. Nors Kalvinas bandė įtikinti Servetą atsisakyti savo įsitikinimų, šis atsisakė. Serveto teismas ir mirties nuosprendis tapo svarbiu įvykiu, simbolizuojančiu religinės netolerancijos mastą Reformacijos laikotarpiu. Jo egzekucija sukėlė daug diskusijų apie religijos laisvę ir valstybės vaidmenį persekiojant disidentus, palikdama gilų pėdsaką Europos minties istorijoje.
