Tripolis

Miestas buvo įkurtas finikiečių VII amžiuje prieš Kristų ir vadintas Oja (Oyat arba Oea). Vėliau, antrajame amžiuje prieš Kristų, romėnams priklausęs regionas, kuriame buvo Oja, Sabrata ir Leptis Magna, pradėtas vadinti „Regio Tripolitana“, reiškiančiu „trijų miestų regionas“. Iš šio pavadinimo kilo dabartinis Tripolio vardas, reiškiantis „trys miestai“ graikų kalba (Τρίπολις), nors iš trijų senovės miestų išliko tik Oja, kuri ir tapo Tripoliu.

Tripolio istorija prasidėjo su finikiečiais, kurie įkūrė Ojos miestą maždaug VII a. pr. Kr.. Dėl strategiškai patogios vietos, miestas vėliau atsidūrė graikų, o nuo 146 m. pr. Kr. – romėnų valdžioje, kai tapo Romos provincijos dalimi. III amžiaus pradžioje, regionas aplink Oją, Sabratą ir Leptis Magną tapo žinomas kaip Tripolitanija. Vėliau miestą valdė vandalai V amžiuje ir bizantiečiai VI amžiuje. VII amžiuje Tripolis atiteko arabų musulmonams, o Osmanų imperija jį valdė nuo 1551 m.. XX amžiaus pradžioje Tripolis buvo Italijos kolonijos dalis nuo 1911 m. iki 1943 m., kuomet atiteko sąjungininkų pajėgoms. Libijai atgavus nepriklausomybę 1951 m., Tripolis tapo jos sostine. Po 2011 m. sukilimo, miestas patyrė didelius politinius neramumus ir konfliktus.

Šiandien Tripolis yra pagrindinis Libijos uostas, didžiausias komercinis ir gamybos centras, taip pat šalies administracinis ir švietimo centras, kuriame veikia Tripolio universitetas. Miestas žinomas dėl savo istorinio senamiesčio (Medinos), kuriame gausu siaurų gatvelių, tradicinių turgų ir įvairių architektūros stilių – nuo osmanų iki itališkos kolonijinės. Tarp žymiausių miesto objektų yra XVI a. Ispanų pilis (dar žinoma kaip Raudonoji pilis arba As-Saraja al-Hamra), II a. Romėnų imperatoriaus Marko Aurelijaus triumfo arka, Gurgi ir Karamanli mečetės. Tripolis taip pat vadinamas „Viduržemio jūros undine“ (arusat-el-bahr) dėl turkio spalvos vandenų ir baltų pastatų.