Stambulas

Dabartinis miesto pavadinimas „Stambulas“ (turk. İstanbul) atsirado XVI amžiuje ir, manoma, kilo iš graikų frazės „eis tèn polin“ (į miestą arba mieste), kurią vietos graikai naudojo kalbėdami apie jį. Tačiau miestas turi daug senesnę istoriją ir pavadinimus. Jis įkurtas apie 667 m. pr. Kr. kaip graikų kolonija, pavadinta Bizantijumi. IV a. Romos imperatorius Konstantinas Didysis jį pervadino Konstantinopoliu ir paskelbė Rytų Romos imperijos sostine, kuri vėliau tapo žinoma kaip Bizantijos imperija.

Stambulo, tuometinio Bizantijaus, istorija prasidėjo kaip strateginės graikų kolonijos prie Bosforo sąsiaurio. 330 m. e. m. imperatorius Konstantinas Didysis miestą perstatė ir pavadino Konstantinopoliu, arba Naująja Roma, paversdamas jį Romos imperijos rytinės dalies, vėliau žinomos kaip Bizantijos imperija, sostine. Per daugiau nei tūkstantį metų Konstantinopolis buvo krikščioniškojo pasaulio centras, didžiausias ir turtingiausias Europos miestas, garsėjęs savo gynybinėmis sienomis ir kultūriniu klestėjimu. Jis atlaikė daugybę apgulčių, kol 1204 m. buvo nusiaubtas Ketvirtojo kryžiaus žygio riterių, o tai smarkiai susilpnino Bizantijos imperiją.

1453 m. sultono Mehmedo II vadovaujami Osmanų turkai užėmė Konstantinopolį, žymėdami Bizantijos imperijos žlugimą ir Osmanų imperijos iškilimą. Miestas, pervadintas Stambulu, tapo naujosios imperijos sostine ir dideliu islamo kultūros centru. Osmanų sultonų, ypač Suleimano Didžiojo, valdymo metu miestas klestėjo, buvo statomos didingos mečetės, rūmai ir kiti architektūriniai šedevrai. Jis tapo kosmopolitiniu centru, pritraukiančiu įvairių tautų ir religijų žmones.

Po Osmanų imperijos žlugimo po Pirmojo pasaulinio karo ir Turkijos Respublikos įkūrimo 1923 m., sostinė buvo perkelta į Ankarą, tačiau Stambulas išliko šalies ekonomikos, kultūros ir demografinis centras. Miestas sparčiai modernizavosi, išlaikydamas savo istorinį paveldą ir unikalų europietiškos bei azijietiškos kultūrų derinį.

Stambulas garsėja savo įspūdingais architektūros paminklais, atspindinčiais jo daugiatūkstantinę istoriją. Tarp jų išsiskiria Sofijos soboras (Hagia Sophia), kadaise buvęs katedra, mečete, dabar vėl mečete, ir Žydroji mečetė (Sultan Ahmed Mosque), žavinti savo mėlynomis plytelėmis ir šešiais minaretais. Topkapio rūmai, buvusi Osmanų sultonų rezidencija, atskleidžia imperijos prabangą ir istoriją. Didysis turgus (Kapalı Çarşı) yra viena didžiausių ir seniausių dengtų prekyviečių pasaulyje, kviečianti pasinerti į rytietiškų prekių ir aromatų gausą. Miestas taip pat žinomas dėl Bosforo kruizų, leidžiančių pamatyti Europą ir Aziją jungiančius tiltus bei pakrantės rūmus, ir gyvybingo kultūrinio gyvenimo, kuriame susilieja senovės tradicijos ir modernūs šiuolaikinio didmiesčio ritmai.