Splitas

Žaidėjo įrašas „Spalatas“ atitinka istorinį lotynišką Splito vardą Spalatum. Miesto ištakos siejamos su graikų kolonija Aspalatu, įkurta Dalmatijos pakrantėje III arba II amžiuje prieš Kristų. Vėliau pavadinimas lotynų kalboje virto Spalatum, o viduramžiais iš jo išsirutuliojo dabartinis kroatiškas Splitas.

Svarbiausias miesto atsiradimo etapas prasidėjo Romos imperatoriui Diokletianui apie 293 metus pastačius įtvirtintą rūmų kompleksą savo išėjimui į pensiją. Rūmai iškilo netoli Salonos, Romos Dalmatijos provincijos sostinės, o jų sienose vėliau susiformavo miestas.

Diokletiano rūmai buvo didžiulis stačiakampis kompleksas su keturiais vartais, bokštais, kolonadomis, šventykla, mauzoliejumi, pirtimis ir gyvenamosiomis patalpomis. Imperatorius į juos pasitraukė 305 metais, o po jo mirties rūmai palaipsniui prarado rezidencijos paskirtį, tačiau išliko svarbiu įtvirtintu centru.

VII amžiuje avarams ir slavams nusiaubus Saloną, dalis jos gyventojų pasitraukė į Diokletiano rūmus. Jie įsikūrė komplekso viduje, pritaikė senąją architektūrą gyvenimui, o Diokletiano mauzoliejų pavertė katedra. Taip rūmai tapo ne muziejumi, o nuolat gyvenamu viduramžių miestu.

Viduramžiais Splitas buvo Bizantijos, Kroatijos ir Vengrijos politinių interesų sankirtoje. Miestas ilgai išlaikė savivaldos tradicijas, tačiau 1420 metais pripažino Venecijos valdžią. Vėliau jis priklausė Austrijos imperijai, Italijai, Jugoslavijai, o nuo 1991 metų – nepriklausomai Kroatijai.

Splitas garsėja Diokletiano rūmais, kurie sudaro senamiesčio branduolį ir yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Romėniškos sienos, marmurinės kolonos, požeminės galerijos, Peristilis ir Šv. Domnijaus katedra čia išliko ne kaip atskiri griuvėsiai, o kaip kasdienio miesto dalis.

Miestas yra svarbus Dalmatijos kultūros, prekybos ir susisiekimo centras. Iš Splito uosto keliaujama į Bračo, Hvaro, Visos ir kitų Adrijos salų pakrantes, o virš miesto stūksantis Marjano kalnas suteikia panoramą į senamiestį, uostą ir Viduržemio jūrą.