Peru

Pavadinimas „Peru“ į Europos kalbas pateko ispanų kolonizacijos laikotarpiu. Jis siejamas su ankstyvųjų konkistadorų vartotu vietovardžiu, kuriuo buvo apibūdinamos pietinės naujai atrastų žemių sritys. Iki ispanų atvykimo čia klestėjo daugybė vietinių kultūrų, o vėliau iškilo Inkų imperija, suvienijusi didelę Andų dalį.

Inkų valstybė XV–XVI amžiuje tapo viena galingiausių Amerikos civilizacijų, valdžiusi nuo dabartinės Kolumbijos iki Čilės. 1532 m. į regioną atvykę ispanai sugriovė Inkų imperijos politinę struktūrą, o Lima tapo svarbiausiu kolonijiniu centru. Peru nepriklausomybę paskelbė 1821 m., tačiau valstybės suverenitetas galutinai sustiprėjo tik po kovų su Ispanija ir kaimyninių šalių įtakos.

XIX a. pabaigoje Peru patyrė Ramiojo vandenyno karą su Čile, per kurį neteko dalies teritorijų ir buvo nuniokota ekonomika. XX amžiuje šalį žymėjo politinis nestabilumas, kariuomenės valdžios laikotarpiai ir vidiniai konfliktai, ypač kovos su „Sendero Luminoso“ judėjimu. Šiandien Peru yra respublika, kuri derina senąjį kultūrinį paveldą su sparčiai augančiais miestais ir turizmo industrija.

Peru garsėja ne tik Machu Pikču, bet ir Nazkos linijomis, Kusko senamiesčiu, Titikakos ežeru bei spalvinga Andų kultūra. Šalis laikoma vienu svarbiausių pasaulio archeologijos centrų, nes jos teritorijoje išliko civilizacijų pėdsakų nuo priešinkinių laikų iki kolonijinės epochos.

Šiuolaikinėje kultūroje Peru išsiskiria virtuve: ceviche, lomo saltado ir daugybė regioninių patiekalų tapo šalies tapatybės dalimi. Lima yra politinis ir ekonominis centras, o pakrantės, kalnų ir džiunglių regionai kartu sukuria labai įvairų gamtinį ir kultūrinį veidą.