Brazilija

Pavadinimas „Brazilija“ kilo nuo brazilmedžio – paukštinių raudonmedžių genties, kurios mediena buvo svarbi ankstyvajai Portugalijos prekybai. Portugalų kalboje šis medis vadinamas pau-brasil, o žodis brasil siejamas su intensyvia raudona spalva.

Portugalų laivynas, vadovaujamas Pedro Álvareso Cabralio, Brazilijos pakrantę pasiekė 1500 m. balandžio 22 d. Vėliau Portugalija įtvirtino kolonijinę valdžią, o teritorija tapo viena svarbiausių jos valdų Amerikoje.

Iki europiečių atvykimo dabartinės Brazilijos teritorijoje gyveno daugybė čiabuvių tautų, kalbėjusių skirtingomis kalbomis ir sukūrusių įvairias visuomenes. Portugalų kolonizacija pradėjo naują laikotarpį, susijusį su brazilmedžio, cukraus ir aukso prekyba.

1808 m., Napoleonui įsiveržus į Portugaliją, karališkoji šeima persikėlė į Rio de Žaneirą, kuris tapo Portugalijos imperijos politiniu centru. Šis įvykis paskatino Brazilijos administracinę ir ekonominę plėtrą.

1822 m. rugsėjo 7 d. princas Pedro paskelbė Brazilijos nepriklausomybę ir tapo imperatoriumi Pedro I. Brazilija išliko imperija iki 1889 m., kai buvo paskelbta respublika.

1960 m. sostinė perkelta iš Rio de Žaneiro į Brasília – modernistinį miestą šalies gilumoje. Jo pagrindiniai pastatai suprojektuoti architekto Oscar’o Niemeyerio, o miesto planą sukūrė urbanistas Lúcio Costa.

Brazilija garsi Amazonės baseinu – vienu svarbiausių pasaulio tropinių miškų regionų, turinčiu išskirtinę biologinę įvairovę. Šalies teritorijoje taip pat plyti savanos, pelkynai, kalnynai ir ilga Atlanto vandenyno pakrantė.

Rio de Žaneiras garsėja Kristaus Atpirkėjo statula, Cukrašuvės kalnu ir Kopakabanos paplūdimiu. Brazilijos kultūroje svarbi samba, karnavalai, futbolas ir įvairių čiabuvių, afrikietiškų, europietiškų bei kitų tautų tradicijų sąveika.