Kuba

Pavadinimas „Kuba“ siejamas su vietinių tainų kalba, nors tiksli jo kilmė nėra visiškai aiški. Europiečiams salą 1492 m. pasiekus Kristoforo Kolumbo ekspedicijai, prasidėjo ispanų kolonizacija, nulėmusi dabartinės valstybės istorijos kryptį.

Iki europiečių atvykimo saloje gyveno tainai ir kitos vietinės tautos. Po ispanų užkariavimo Kuba tapo svarbia kolonijos dalimi, o cukraus plantacijos ir vergovė ilgai formavo jos ekonomiką bei visuomenę. XIX amžiuje stiprėjo nepriklausomybės judėjimai, kuriuos vainikavo Ispanijos valdžios pabaiga ir JAV okupacijos laikotarpis po 1898 m. karo.

1902 m. paskelbta Kubos Respublika, tačiau šalies politinį gyvenimą vėliau ne kartą trikdė perversmai ir autoritariniai režimai. 1959 m. į valdžią atėjo Fidelio Castro vadovaujamas revoliucinis judėjimas, po kurio Kuba tapo socialistine valstybe. Nuo tada salos istoriją žymi įtempti santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, ekonominiai suvaržymai ir gili socialinė kaita.

Kuba garsėja senosios Havanos senamiesčiu, klasikine kubietiška muzika, salsos tradicijomis ir romo gamyba. Šalis taip pat žinoma dėl puoselėjamos gydytojų sistemos, stiprios sporto mokyklos ir spalvingos kasdienės gatvių kultūros.

Turizmas remiasi paplūdimiais, kolonijiniu paveldu, vario spalvos kalvomis ir tokiomis vietomis kaip Trinidadas ar Viñaleso slėnis. Nepaisant ekonominių sunkumų, Kuba išlieka viena atpažįstamiausių Karibų valstybių.