Čikaga

Pavadinimas „Chicago“ kildinamas iš algonkinų kalbų žodžio, siejamo su laukiniais česnakais ar svogūnais, gausiai augusiais regione. XVII a. prie Čikagos upės lankėsi prancūzų tyrinėtojai, o XVIII a. čia apsigyveno Jean-Baptiste Point du Sable – pirmuoju nuolatiniu miesto gyventoju laikomas prekybininkas iš Haičio.

1803 m. JAV pastatė Fort Dearborn, o gyvenvietė ypač sparčiai augo XIX a., kai jos vieta tarp Didžiųjų ežerų ir šalies vidaus pavertė ją svarbiu transporto bei prekybos mazgu.

Čikaga oficialiai įsteigta 1837 m. ir netrukus tapo vienu svarbiausių JAV geležinkelių, grūdų, medienos bei mėsos prekybos centrų. Miesto augimą skatino kanalai, geležinkeliai ir patogi prieiga prie Mičigano ežero.

1871 m. spalį Didysis Čikagos gaisras nusiaubė apie keturias kvadratines mylias miesto, sunaikino maždaug 18 000 pastatų ir paliko be pastogės apie 100 000 žmonių. Miestas buvo atkurtas itin sparčiai, o statybos paskatino naujų technologijų ir dangoraižių architektūros raidą.

1893 m. Čikagoje surengta Pasaulinė Kolumbijos paroda, kurios baltoji neoklasikinė architektūra padarė didelę įtaką JAV miestų planavimui. 1933–1934 m. čia vyko dar viena pasaulinė paroda „Pažangos amžius“, pabrėžusi pramonės ir mokslo laimėjimus.

Čikaga garsėja dangoraižiais, tarp jų – Willis Tower ir John Hancock Center, taip pat modernizmo architektūra, siejama su pirmąja Čikagos architektūros mokykla. Miesto panoramą formuoja Mičigano ežeras, Čikagos upė ir viešosios pakrantės erdvės.

Čikagos kultūrinį veidą kūrė bliuzas, džiazas ir XX a. pradžioje susiformavusi Čikagos bliuzo tradicija. Mieste veikia Art Institute of Chicago, Museum of Science and Industry, Millennium Park su Cloud Gate skulptūra ir garsusis Navy Pier.