Hastingso mūšis
1066 m. spalio 14 d. Vilhelmo Normandijos kariuomenė Hastingso mūšyje nugalėjo Anglijos karalių Haroldą II. Ši pergalė pradėjo normanų Anglijos užkariavimą ir pakeitė šalies valdovus, kalbą bei kultūrą.
Nuo šio įvykio praėjo 960 metų.
1066 m. spalio 14 d. prie Hastingso susirėmė Anglijos karaliaus Haroldo II ir Vilhelmo, Normandijos kunigaikščio, kariuomenės. Mūšis prasidėjo anksti ryte ir tęsėsi visą dieną. Po atkaklių kovų normanai įveikė anglų skydų sieną, o Haroldas II žuvo. Vilhelmas užėmė kelią į Londoną ir netrukus tapo Anglijos karaliumi.
Hastингso mūšis laikomas lemiamu Anglijos istorijos įvykiu. Jis nutraukė anglosaksų valdžią ir pradėjo normanų valdymą. Į šalį atsikėlė naujas elitas, buvo statomos pilys, pertvarkyta administracija ir žemėvalda.
Po užkariavimo aukštuomenėje plačiai vartota prancūzų kalba, o oficialiuose dokumentuose – lotynų kalba. Šių kalbų ir senosios anglų kalbos sąveika ilgainiui suformavo viduramžių anglų kalbą. Vilhelmo pergalė taip pat sustiprino Anglijos ryšius su žemynine Europa.