Jeruzalės užėmimas Saladino
Po ilgos apgulties, 1187 m. spalio 2 d. Ajubidų dinastijos sultonas Saladinas užėmė Jeruzalę iš kryžiuočių. Šis įvykis buvo didelis smūgis krikščioniškajam pasauliui ir lėmė Trečiojo Kryžiaus žygio pradžią, keisdamas Artimųjų Rytų istoriją.
Nuo šio įvykio praėjo 839 metai.
1187 metų spalio 2 dieną, po beveik dviejų savaičių apgulties, Jeruzalė pasidavė Ajubidų dinastijos sultonui Saladinui. Miesto gynyba, vadovaujama Baliano iš Ibelino, buvo beviltiška po to, kai didžioji dalis kryžiuočių kariuomenės buvo sunaikinta Hatinos mūšyje tų pačių metų liepos mėnesį. Saladinui pasiekus susitarimą su Balianu, mieste likusiems krikščionims buvo leista išeiti už išpirką.
Šis įvykis buvo didžiulis smūgis krikščioniškajam pasauliui ir kryžiaus žygių idėjai, nes Jeruzalė, šventa vieta tiek krikščionims, tiek musulmonams, vėl atsidūrė musulmonų rankose po 88 metų kryžiuočių valdymo. Jeruzalės praradimas sukėlė didelį pasipiktinimą ir gedulą Europoje.
Saladinui, nors ir laikomam užkariautoju, būdingas palyginti humaniškas elgesys su nugalėtaisiais, ypač lyginant su kryžiuočių žiaurumu, kai jie užėmė Jeruzalę 1099 metais. Jis leido krikščionims piligrimams lankytis mieste, nors ir nustatė tam tikrus apribojimus.
Jeruzalės praradimas tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios Europoje buvo suorganizuotas Trečiasis Kryžiaus žygis (1189–1192 m.), siekiant atsiimti Šventąjį miestą. Nors Trečiasis kryžiaus žygis neatkariavo Jeruzalės, jis padėjo užtikrinti krikščionių prieigą prie šventųjų vietų ir išlaikyti kryžiuočių valstybių likučius Levanto pakrantėje.