Jonas Kazimieras atsisako sosto
1668 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza, susidūręs su valstybės problemomis ir vidiniais neramumais, atsisakė Abiejų Tautų Respublikos sosto, padarydamas didelę įtaką abiejų tautų ateičiai.
Nuo šio įvykio praėjo 358 metai.
Jonas II Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1648 m., 1668 m. rugsėjo 16 d. oficialiai atsisakė Abiejų Tautų Respublikos sosto Varšuvos Seime. Jo valdymą nuolatos lydėjo kariniai konfliktai, tokie kaip karai su Rusija (1654–1667 m.) ir Švedija (1655–1660 m.), žinomas kaip „Tvanas“, kurie smarkiai nuniokojo šalį. Taip pat vyko ir Ukrainos kazokų sukilimas. Valstybė buvo finansiškai išsekusi, o bajorija nepalaikė valdovo inicijuotų valstybės valdymo reformų. Po žmonos Marijos Luizos Gonzagos mirties 1667 m. ir nesugebėjimo susidoroti su gausėjančiomis problemomis, Jonas Kazimieras nusprendė pasitraukti iš valdžios. Jo abdikacija buvo lemtingas įvykis, atvėręs kelią elekciniams karaliams ir dar labiau sustiprinęs bajorijos galias, o tai turėjo ilgalaikių pasekmių Abiejų Tautų Respublikos politinei ateičiai. Atsisakęs sosto, Jonas Kazimieras išvyko į Prancūziją, kur praleido likusį gyvenimą ir tapo Šv. Germano abatijos abatu Paryžiuje.