Austrija paskelbė nuolatinį neutralitetą
Po dešimtmečio sąjungininkų okupacijos, Austrijos parlamentas priėmė konstitucinį įstatymą, skelbiantį šalies nuolatinį neutralitetą. Šis žingsnis užtikrino Austrijos suverenitetą Šaltojo karo įtampos metu ir tapo šalies nacionalinės tapatybės dalimi.
Nuo šio įvykio praėjo 71 metai.
Po Antrojo pasaulinio karo Austrija buvo padalinta į keturias okupacines zonas, valdomas Sąjungininkų pajėgų – Sovietų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Derybos dėl Valstybinės sutarties, kuri užbaigtų okupaciją ir atkurtų Austrijos suverenitetą, užtruko, nes Šaltojo karo strateginiai klausimai užgožė derybas. Galiausiai, 1955 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta Austrijos valstybinė sutartis, kuri atšaukė sąjungininkų okupaciją ir atstatė Austriją kaip suverenią valstybę.
Tačiau, siekiant užsitikrinti Sovietų Sąjungos sutikimą išvesti savo karius, Austrija įsipareigojo paskelbti savo nuolatinį neutralitetą. 1955 m. spalio 26 d. Austrijos parlamentas priėmė Konstitucinį įstatymą dėl nuolatinio neutraliteto, kuris įtvirtino šį principą šalies konstitucijoje. Šis įstatymas numatė, kad Austrija niekada nesijungs prie jokių karinių aljansų ir neleis, kad jos teritorijoje būtų kuriamos užsienio karinės bazės.
Neutraliteto paskelbimas tapo kertiniu Austrijos užsienio politikos akmeniu ir padėjo išlaikyti šalies nepriklausomybę bei suverenitetą visą Šaltojo karo laikotarpį. Ši diena, spalio 26-oji, Austrijoje kasmet švenčiama kaip Nacionalinė diena nuo 1965 m., minint ne tik sąjungininkų karių išvedimą (kuris baigėsi spalio 25 d.), bet ir pačios neutraliteto deklaracijos metines.
