Santuokos forma, būdinga monarchams ir aukštuomenei, leido skirtingos socialinės padėties partneriams susituokti, tačiau užtikrino, kad žemesnio rango sutuoktinis ir jų vaikai nepretenduos į titulus ar paveldėjimą?

Ši santuokos forma buvo itin populiari Europos valdovų dinastijose, siekiant apsaugoti karališkąjį kraują ir valstybės turtus nuo svetimšalių įtakos. Įdomu tai, kad pats žodis kyla iš lotyniško posakio, reiškiančio „dovana ryte“, nes po vestuvių žemesnio rango sutuoktinis gaudavo tik vienkartinę dovaną, bet ne nuolatinę teisę į šeimos turtą. Vienas žinomiausių tokių sąjungų pavyzdžių buvo Austrijos erchercogo Pranciškaus Ferdinando vedybos, kurios vėliau netiesiogiai lėmė Pirmojo pasaulinio karo pradžią.