Meninė architektūros kryptis, vienoje struktūroje bet kokiais deriniais naudojanti įvairių praėjusių laikų menines formas. Dažniausiai pasireiškia iš esmės keičiantis meninėms sistemoms. Atsirado vėlyvojoje antikoje, išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje?

Eklektika – tai meno ir architektūros kryptis, kuri pasižymi įvairių praėjusių laikų meninio stiliaus formų deriniais vienoje struktūroje. Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia pereinant iš vieno meninio stiliaus į kitą, kai senų ir naujų formų derinys tampa populiarus. Eklektika išpopuliarėjo XVI amžiaus pabaigoje ir buvo plačiai naudojama XIX amžiuje, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai lėmė sparti industrializacija, technologijų pažanga bei auganti vidurinės klasės ekonominė galia, kuri skatino didesnį poreikį įvairesniems ir reprezentatyvesniems pastatams. Eklektinis stilius yra mišrus ir įvairus, todėl leidžia architektams ir dizaineriams išreikšti savo kūrybiškumą, apjungiant skirtingus istorinius elementus į vieną darnią visumą. Toks derinys suteikia pastatams unikalumo ir išskirtinumo.