Indonezijos nepriklausomybės deklaracija
1945 m. rugpjūčio 17 d., Japonijai kapituliavus Antrajame pasauliniame kare, Indonezijos lyderiai Sukarno ir Mohammadas Hatta Džakartoje paskelbė šalies nepriklausomybę. Tai iniciavo ketverius metus trukusią Indonezijos nacionalinę revoliuciją prieš olandų kolonijinį valdymą.
Nuo šio įvykio praėjo 81 metai.
Po daugiau nei 300 metų trukusios olandų kolonijinės priespaudos ir trejus metus trukusios Japonijos okupacijos, 1945 m. rugpjūčio 17 d. Indonezija žengė istorinį žingsnį link suvereniteto. Praėjus vos dviem dienoms po Japonijos besąlyginės kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare, nacionalistų lyderiai Sukarno ir Mohammadas Hatta, spaudžiami jaunimo grupių, Džakartoje paskelbė Indonezijos nepriklausomybę.
Proklamacija, perskaityta Sukarno namuose, buvo trumpa, bet lemtinga: „Mes, Indonezijos žmonės, šiuo dokumentu skelbiame Indonezijos nepriklausomybę.“ Šis veiksmas žymėjo Indonezijos nacionalinės revoliucijos pradžią – ketverius metus trukusią ginkluotą ir diplomatinę kovą prieš Nyderlandus, kurie atsisakė pripažinti nepriklausomybę ir siekė atkurti savo valdymą.
Nors nepriklausomybė buvo deklaruota 1945 m., Nyderlandai oficialiai pripažino Indonezijos suverenitetą tik 1949 m. gruodžio 27 d.. Šis įvykis tapo vienu pirmųjų ir sėkmingiausių pokario dekolonizacijos judėjimų, įkvėpusiu kitas Azijos ir Afrikos tautas siekti laisvės ir suvereniteto. Indonezijos nepriklausomybės paskelbimas rugpjūčio 17-ąją tapo svarbiausia moderniosios Indonezijos istorijos data ir kasmet yra švenčiama kaip šalies Nepriklausomybės diena.