Peterloo žudynės Mančesteryje
Mančesteryje, Anglijoje, įvyko Peterloo žudynės, kai kavalerija brutaliai išvaikė taikius protestuotojus, reikalavusius parlamento reformos. Žuvo mažiausiai 18 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Šis įvykis tapo demokratijos judėjimo simboliu.
Nuo šio įvykio praėjo 207 metai.
1819 metų rugpjūčio 16 dieną Mančesterio Šv. Petro lauke, Anglijoje, susirinko apie 60 000 taikių protestuotojų, siekusių parlamentinės reformos ir teisės balsuoti. Šiuo laikotarpiu, po Napoleono karų, Didžioji Britanija patyrė didelį ekonominį nuosmukį, nedarbą ir maisto trūkumą, o balsavimo teisę turėjo tik nedidelė dalis turtingų žemvaldžių. Radikalai, vadovaujami Henry Hunto, organizavo šį mitingą, kad priverstų vyriausybę reaguoti į visuomenės reikalavimus.
Vietos magistratai, sunerimę dėl didelio žmonių skaičiaus ir baimindamiesi revoliucinių ketinimų, įsakė Mančesterio ir Salfordo jėgeriams (angl. Manchester and Salford Yeomanry) suimti Henry Huntą ir kitus lyderius. Jėgeriai įsiveržė į minią, parblokšdami moterį ir užmušdami vaiką. Vėliau buvo iškviesti husarai, kurie, išsitraukę kardus, ėmė sklaidyti minią.
Šio brutalumo metu žuvo mažiausiai 18 žmonių, o 400–700 buvo sužeisti, daugelis nuo kardų smūgių ar sutrypti panikos apimtoje minioje. Nors vyriausybė neigė neteisėtus veiksmus ir priėmė represinius įstatymus, Peterloo žudynės sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir sustiprino demokratinio judėjimo rėmėjų gretas. Šis įvykis tapo esminiu lūžio tašku, ilgainiui paskatinusiu parlamento reformas ir rinkimų teisės plėtimą Didžiojoje Britanijoje.