Jonas Biliūnas (1879–1907) buvo vienas ryškiausių ir talentingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių literatūros atstovų. Jo kūryboje dominavo realistiniai ir natūralistiniai motyvai, atskleidžiantys kaimo žmonių gyvenimą ir vargus. Ši citata, ištraukta iš apysakos „Ubagas“, atspindi rašytojo požiūrį į ištikimybės ir dėkingumo santykius visuomenėje. Biliūnas pabrėžia, kad ištikimybė ne visada sulaukia tinkamo įvertinimo ir pripažinimo, ji gali būti aplenkta ar net pamirštama. Šis teiginys atskleidžia autoriaus kritinį požiūrį į kai kurias moralines visuomenės normas. Nors Biliūno kūryba buvo trumpa, ji paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, o pats rašytojas laikomas vienu svarbiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių literatūros klasikų.