Jonas Biliūnas (1879–1907) buvo vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių rašytojų ir publicistų. Jis priskiriamas Jaunosios Lietuvos sąjūdžio aplinkai, kuris siekė lietuvių kultūrinės ir tautinės savimonės atgimimo. Biliūno kūryboje atsispindi jo nepalankios gyvenimo sąlygos – dažnos ligos, skurdas ir socialinė atskirtis. Tačiau, nepaisant šių sunkumų, jis išliko humanistinių vertybių gynėju, kritikavo socialinį neteisingumą ir etines žmonių problemas. Ši citata atspindi esminį Biliūno kūrybos motyvą – žmogaus sąžinės ir moralinės atsakomybės sampratą. Įdomu tai, kad Biliūnas buvo vienas pirmųjų lietuvių rašytojų, kurie atkreipė dėmesį į socialines ir moralines visuomenės problemas. Jo kūryba turėjo didelę įtaką vėlesnių kartų rašytojams ir intelektualams.