Genialusis čekų rašytojas Franzas Kafka, garsėjęs savo egzistenciniu nerimu, šiais žodžiais taikliai apibūdino savo paties komplikuotą asmeninį gyvenimą ir baimę įsipareigoti. Nors autorius ne kartą buvo susižadėjęs, pavyzdžiui, su Felice Bauer, vestuvių jis paniškai bijojo, nes tikėjo, kad šeimyninė laimė atims brangų laiką iš jo vienintelės tikrosios aistros – rašymo. Įdomu tai, kad didžiąją dalį savo šedevrų Kafka sukūrė naktimis, dirbdamas varginantį dieninį darbą draudimo bendrovėje, kurioje, beje, išrado pirmąjį civilinį apsauginį šalmą darbininkams. Šis nuolatinis plėšymasis tarp troškimo patirti žmogiškąjį artumą ir poreikio likti visiškai izoliuotam tapo pagrindiniu jo kūrybos varikliu, suformavusiu unikalų „kafkišką“ pasaulį.