" Sugroti klaidingą natą yra nereikšminga, tačiau groti be aistros yra nepateisinama "
Vokiečių muzikos genijus Liudvikas van Bethovenas, net ir prarasdamas klausą, liko ištikimas šiam principui, ką savo kailiu pajuto jo mokiniai, pastebėję, kad kompozitorius kur kas labiau pykdavo ne dėl techninių klaidų, o dėl emocinio šaltumo atliekant kūrinius. Šis reikalavimas atskleidžia romantizmo epochos esmę, kurioje jausmo galia buvo iškeliama aukščiau matematinio tikslumo. Įdomu tai, kad kurdamas savo emocingus šedevrus, Bethovenas turėjo neįprastą įprotį – prieš pradėdamas komponuoti, jis apliedavo savo galvą lediniu vandeniu, tikėdamas, kad tai stimuliuoja jo kūrybinę energiją ir aistrą.