Čičen Ica

Vietovės pavadinimas „Čičen Ica“ majų kalba reiškia „prie Icų šulinio žiočių“. Jis sudarytas iš žodžių „chi“ (žiotys, kraštas), „ch'e'en“ (šulinys) ir „Itza“ – vietinės majų genties, kuri čia apsigyveno, pavadinimo. Manoma, kad „Itza“ reiškia „vandens burtininkai“. Šis pavadinimas kilo dėl to, kad sausringame Jukatano regione, kuriame nėra antžeminių upių, gyventojai priklausė nuo gamtinių įgriuvų, vadinamų senotais, kurios užtikrino nuolatinį gėlo vandens tiekimą. Du dideli senotai, ypač Šventasis senotas (Cenote Sagrado), padarė šią vietą patrauklia nuolatiniam apgyvendinimui ir tapo neatsiejama miesto vardo bei kultūros dalimi.

Čičen Ica iškilo kaip reikšmingas miestas Klasikinio laikotarpio pabaigoje, apie 600–900 m. e. m., ir buvo svarbus šiaurinių majų lygumų centras. Ankstyvieji pastatai, aptinkami pietinėje dalyje (vadinamoje Chichén Viejo), pasižymi savitu Puuc architektūros stiliumi, kuriam būdingas smulkiai apdirbtas akmuo ir išraiškingi geometriniai fasadai.

X amžiuje miestą užėmė kitos grupės, galbūt majų kalba kalbantys žmonės, stipriai paveikti Toltekų kultūros iš centrinės Meksikos. Šis laikotarpis pažymėjo naują statybų bangą ir architektūros stilių susiliejimą, atsispindintį tokiuose statiniuose kaip Kukulkano piramidė (El Castillo) ir Karių šventykla. Čičen Ica pasiekė savo galios viršūnę maždaug 900–1050 m. e. m., tapdama dominuojančiu regiono centru, kontroliuojančiu prekybos kelius per visą Jukatano pusiasalį.

Apie 1200–1250 m. e. m. miestas ėmė smukti dėl politinės konkurencijos su Majapanu, o ispanų konkistadorams atvykus į Jukataną XVI amžiuje, pagrindiniai miestai, įskaitant Čičen Icą, jau buvo palikti. Tačiau net ir apleista, vietovė išliko šventa majų žmonėms. Archeologiniai kasinėjimai XIX amžiuje padėjo atskleisti ir atkurti šio didingo miesto didybę. 1988 m. Čičen Ica buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 2007 m. El Castillo piramidė išrinkta vienu iš Naujųjų septynių pasaulio stebuklų.

Šiandien Čičen Ica žavi lankytojus savo inžineriniais ir astronominiais pasiekimais. Žymiausias statinys – Kukulkano piramidė, žinoma kaip El Castillo (Ispaniškai „pilas“). Kiekvienoje iš keturių piramidės pusių yra po 91 laiptelį, o priskaičiavus viršutinę platformą, bendras laiptelių skaičius siekia 365 – tai atitinka dienų skaičių Saulės metų kalendoriuje. Per pavasario ir rudens lygiadienius saulės šešėliai sukuria gyvatės, šliaužiančios piramidės laipteliais, iliuziją, simbolizuojančią Plunksnuotąją Gyvatę Kukulkaną.

Kiti svarbūs objektai yra Didysis kamuolio žaidimo laukas, didžiausias toks statinys Amerikoje, pasižymintis neįprasta akustika, leidžiančia girdėti šnabždesius per visą lauko ilgį. El Caracol (Sraigė) – apskritas pastatas su spirale kylančiais laiptais, tarnavęs kaip astronomijos observatorija, ypač Veneros judėjimui stebėti. Šventasis senotas (Cenote Sagrado) buvo ritualinių aukų, įskaitant auksą, keramiką ir net žmones, vieta, kuri, manoma, jungė su požeminiu pasauliu.