Apija

Miestas pavadintas pagal Apijos kaimą, kuris XIX amžiaus pradžioje buvo nedidelė gyvenvietė. Samojiečių vietovardis siejamas su tradiciniu kaimu, iš kurio išaugo dabartinė sostinė.

Šiuolaikinė Apija pradėjo formuotis XIX amžiaus šeštajame dešimtmetyje prie Vaisigano upės žiočių. Jos raidą skatino patogus uostas, prekyba ir misionierių veikla.

XIX amžiuje Apija tapo svarbiu Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos interesų tašku Ramiajame vandenyne. 1889 metų kovą miesto uoste įvyko garsus karinių laivų susidūrimas: artėjanti taifūno audra sunaikino beveik visus ten buvusius vokiečių, amerikiečių ir britų laivus, žuvo apie 200 žmonių.

1914 metais Apiją perėmė Naujoji Zelandija, o Samoa ilgainiui tapo jos administruojama teritorija. Miestas buvo svarbus samojiečių nepriklausomybės judėjimo Mau centras; taikios demonstracijos ir politinė veikla čia stiprino pasipriešinimą kolonijiniam valdymui.

1959 metais Apija oficialiai tapo Samoa sostine. 1962 metais Samoa paskelbus nepriklausomybę nuo Naujosios Zelandijos, miestas tapo pirmosios nepriklausomos Ramiojo vandenyno salų valstybės politiniu centru.

Apija labiausiai siejama su škotų rašytoju Robertu Louisu Stevensonu, kuris paskutinius gyvenimo metus praleido netoli miesto esančioje Vailimos valdoje. Jo buvusiame name veikia muziejus, o rašytojas palaidotas ant Vėjos kalno.

Miesto kraštovaizdį formuoja tropinė šiaurinė Upolu pakrantė, uostas ir į pietus kylantis Vėjos kalnas. Tarp žinomiausių vietų – Atminimo laikrodžio bokštas, Mulinu’u pusiasalis, Nekaltojo Prasidėjimo katedra, Apijos turgūs ir nacionalinis stadionas „Apia Park“.