Vilhelmas Ostvaldas (Wilhelm Ostwald) gimė 1853 m. rugsėjo 2 d. Rygoje, vokiečių amatininko šeimoje. 1872–1875 m. jis studijavo chemiją Dorpato (dabartinio Tartu) universitete, kuriame vėliau apsigynė doktoratą ir pradėjo akademinę veiklą. Greta mokslinių tyrimų Ostvaldas nuo jaunystės reguliariai užsiėmė tapyba. Studijų metais ir vėliau, dirbdamas Rygos politechnikume bei Leipcigo universitete, jis nuolat liejo akvareles ir tapė aliejiniais dažais natūroje, vaizduodamas Baltijos jūros pakrantes, Gaujos slėnio kraštovaizdžius bei Vidurio Vokietijos gamtą.
1887 m. Ostvaldas persikėlė į Leipcigą, kur tapo Fizikinės chemijos instituto direktoriumi. Už pasiekimus cheminės pusiausvyros ir reakcijų greičių srityje 1909 m. jam buvo suteikta Nobelio chemijos premija. Baigęs aktyvią dėstytojo tarnybą Leipcigo universitete 1906 m., jis įsikūrė savo sodyboje Grosbotene, netoli Leipcigo. Čia menininkas ir mokslininkas įrengė tapybos studiją bei laboratoriją, kurioje visą likusį gyvenimą skyrė spalvų sistemos kūrimui ir praktinei tapybai.
Iš viso Ostvaldas sukūrė daugiau nei tris tūkstančius aliejinės tapybos darbų bei etiudų. Siekdamas rasti objektyvius spalvų derinimo dėsnius, jis sukūrė sisteminį spalvų modelį, paremtą trimačiu dvipiramidės kūnu. Ši sistema klasifikavo spalvas pagal jų toną, baltumo ir juodumo laipsnį. 1916 m. jis išleido praktinį veikalą „Spalvų vadovėlis“ (vok. Die Farbenfibel), o vėliau – apibendrinančią studiją „Spalvų mokslas“ (vok. Die Farbenlehre). Ostvaldas taip pat pats kūrė ir patobulino sausosios pastelės gamybos metodus, siekdamas užtikrinti dažų patvarumą ir apsaugoti pigmentus nuo blukimo.
Ostvaldo teoriniai darbai padarė poveikį XX amžiaus pradžios dizaino ir meno mokykloms. Jo spalvų tvarkos sistemą studijavo bei praktikoje taikė „Bauhaus“ dėstytojai Paulis Klee ir Vasilijus Kandinskis, taip pat Nyderlandų avangardo grupuotės „De Stijl“ atstovas Pietas Mondrianas. Ostvaldo įkurta spalvų tyrinėjimo dirbtuvė Leipcige tiekė standartizuotus spalvų pavyzdžius menininkams, tekstilės pramonijai ir spaustuvėms.
Vilhelmas Ostvaldas mirė 1932 m. balandžio 4 d. Leipcige. Šiandienos žiūrovui šis kūrėjas yra įdomus kaip retas pavyzdys, kaip tikslusis mokslas ir vizualusis menas gali papildyti vienas kitą vieno žmogaus biografijoje. Jo pleneriniai kraštovaizdžiai demonstruoja gebėjimą suderinti griežtą optikos dėsnių išmanymą su gyvu gamtos pajautimu. Šiuolaikiniam lankytojui Ostvaldo darbai ir teorinis palikimas leidžia suprasti, kaip susiformavo moderniosios spalvotyros pagrindai, naudojami šiuolaikinėje skaitmeninėje grafikoje, dizaino sistemose bei vizualinio meno edukacijoje.
