Tina Blau

1845–1916 · impresionizmas

Tina Blau portretas

Tina Blau (1845–1916) – austrų peizažo dailininkė, kurios kūryboje tikslus gamtos stebėjimas susiliejo su impresionizmui artimu dėmesiu šviesai, orui ir kintančiai atmosferai. Ji gimė Vienoje žydų šeimoje. Jos tėvas, gydytojas Simonas Blau, palaikė dukters norą tapyti ir sudarė sąlygas mokytis dailės. Kadangi XIX amžiuje moterys negalėjo lygiomis teisėmis studijuoti valstybinėse meno akademijose, Blau lavinosi privačiai Vienoje ir Miunchene. Tarp jos mokytojų buvo peizažistas Augustas Schaefferis ir Miuncheno akademijos profesorius Wilhelmas von Lindenschmitas jaunesnysis.

Aštuntajame XIX amžiaus dešimtmetyje Blau daug keliavo ir tapė Austrijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose bei Italijoje. Kurį laiką ji dirbo kartu su austrų peizažistu Emiliu Jakobu Schindleriu. Abu dailininkai domėjosi tapyba atvirame ore ir siekė perteikti ne idealizuotą, o tiesiogiai patirtą kraštovaizdį. Vis dėlto Blau išlaikė savarankišką braižą: jos paveikslams būdinga šviesi paletė, aiški erdvės sandara, dėmesys metų laikų kaitai ir kasdieniškiems gamtos motyvams.

Svarbią vietą jos kūryboje užėmė Vienos Prateris – didelis miesto parkas ir poilsio erdvė. Blau ten turėjo dirbtuvę ir nuolat tapė medžių alėjas, pievas, takus bei užliejamas Dunojaus pakrantes. 1882 m. sukurtas paveikslas „Pavasaris Prateryje“ tapo svarbiausiu jos darbu. Didelio formato drobėje pavasariška šviesa, ilgi medžių šešėliai ir drėgna pieva perteikti be akademinei tapybai įprasto teatrališkumo. Paveikslas buvo eksponuotas Paryžiaus salone ir įvertintas garbingu paminėjimu. Šiuo metu jis saugomas Belvederio muziejuje Vienoje.

1883 m. Blau ištekėjo už vokiečių dailininko Heinricho Lango, tapusio žirgus ir karines scenas, ir apsigyveno Miunchene. Nuo 1889 m. ji dėstė peizažo ir natiurmorto tapybą Miuncheno dailininkių sąjungos moterų akademijoje. Po vyro mirties 1891 m. dailininkė keliavo po Nyderlandus ir Italiją, o vėliau grįžo į Vieną. 1897 m. ji prisidėjo prie Vienos meno mokyklos moterims ir merginoms steigimo. Šioje mokykloje Blau daugelį metų dėstė peizažą ir natiurmortą, suteikdama kitoms moterims profesinio mokymo galimybę, kurios pati jaunystėje neturėjo.

Blau darbuose greta Praterio vaizdų pasirodo Nyderlandų kanalai, Italijos miestai, kaimo keliai, sodai ir upių pakrantės. Ji rinkosi ir neparadinius motyvus – pakraščius, pelkėtas pievas, plikus medžius ar debesuotą dangų. Dažnai svarbiausiu paveikslo įvykiu tampa ne žmogaus veiksmas, bet saulės blyksnis, šešėlio slinktis ar oro drėgmė. Dėl tokio požiūrio jos kūryba siejama su Austrijoje susiformavusiu nuotaikos impresionizmu.

Šiandienos žiūrovui Tina Blau įdomi ir kaip jautri miesto gamtos stebėtoja, ir kaip menininkė, veikusi moterims nepalankioje profesinėje aplinkoje. Jos Praterio vaizdai leidžia pamatyti XIX amžiaus Vieną ne per rūmų ar reprezentacinių gatvių, bet per pievų, medžių ir priemiesčio erdvių prizmę. Kartu jos pedagoginė veikla primena, kad meninis pripažinimas buvo susijęs ne tik su talentu, bet ir su galimybe gauti išsilavinimą, dalyvauti parodose bei savarankiškai dirbti.

Kūriniai — iš Wikimedia Commons, viešo naudojimo arba atviros licencijos. Autorystė nurodyta prie kiekvieno kūrinio.