Michailas Lomonosovas (Mikhail Lomonosov) gimė 1711 m. Mišaninskajos kaime netoli Cholmogorų, Rusijos šiaurėje, žvejo šeimoje. Nors daugiausia prisimenamas kaip gamtos tyrinėtojas, chemikas, poetas ir kalbos teoretikas, jis taip pat kūrė mozaikas, tyrė spalvoto stiklo gamybą ir prisidėjo prie monumentaliosios dailės raidos Rusijoje. Jo meninė veikla buvo glaudžiai susijusi su chemijos eksperimentais, todėl Lomonosovo biografijoje mokslas ir dailė nėra atskiros sritys.
1730 m. Lomonosovas išvyko į Maskvą ir pradėjo mokytis Slavų, graikų ir lotynų akademijoje. Vėliau studijavo Sankt Peterburge, o 1736 m. buvo išsiųstas į Vokietiją, kur Marburge klausė filosofo Christiano Wolffo paskaitų, studijavo fiziką, chemiją ir kitus mokslus. Grįžęs į Rusiją jis dirbo Sankt Peterburgo mokslų akademijoje, 1745 m. tapo chemijos profesoriumi. 1755 m. jo ir valstybės veikėjo Ivano Šuvalovo iniciatyva buvo įkurtas Maskvos universitetas, vėliau pavadintas Lomonosovo vardu.
Dailėje Lomonosovą labiausiai domino mozaika. XVIII a. Rusijoje trūko vietinės spalvoto neskaidraus stiklo, vadinamo smalta, gamybos, todėl monumentalioms mozaikoms reikalingas medžiagas tekdavo gabenti iš užsienio. Lomonosovas laboratorijoje sistemingai tyrė stiklo sudėtį, metalų oksidų poveikį jo spalvai ir skirtingas lydymo sąlygas. Šie bandymai leido išgauti platų spalvų bei atspalvių spektrą. Jam spalva buvo ne vien estetinė priemonė, bet ir tiksliai kontroliuojamo cheminio proceso rezultatas.
1753 m. Ust Rudicoje, netoli Sankt Peterburgo, Lomonosovas įsteigė spalvoto stiklo fabriką. Jame buvo gaminama smalta, karoliukai ir kiti stiklo dirbiniai, o prie mozaikų dirbo jo vadovaujami meistrai. Lomonosovas siekė atgaivinti didelio formato mozaiką kaip patvarią, architektūrai tinkamą meno rūšį. Jis kūrė valdovų portretus, tarp jų Petro I atvaizdą, ir rengė platesnius istorinių kompozicijų projektus.
Didžiausias su jo vardu siejamas mozaikos kūrinys yra „Poltavos mūšis“, sukurtas 1762–1764 m. Šioje monumentalioje kompozicijoje vaizduojama 1709 m. Rusijos ir Švedijos kariuomenių kova. Kūrinys buvo sudėtas iš daugybės spalvoto stiklo gabalėlių Lomonosovo dirbtuvėje, dalyvaujant jo parengtiems meistrams. Dinamiška figūrų grupuotė, iškilmingas Petro I vaizdavimas ir intensyvūs spalvų kontrastai atitinka baroko reprezentacinės dailės principus. Lomonosovas planavo ir daugiau Petro I epochai skirtų mozaikų, tačiau didelė šio sumanymo dalis liko neįgyvendinta. Jis mirė 1765 m. Sankt Peterburge.
Šiandienos žiūrovui Lomonosovas įdomus tuo, kad jo kūryba parodo tiesioginį medžiagotyros ir vaizduojamojo meno ryšį. Mozaikose matyti ne tik istoriniai siužetai ar valdovų reprezentacija, bet ir ilgų bandymų rezultatas: kiekvienas atspalvis priklausė nuo stiklo cheminės sudėties, lydymo temperatūros ir meistro darbo. Jo veikla primena, kad meninė naujovė gali atsirasti laboratorijoje, o dailininkas gali būti ir medžiagų tyrėjas, technologas bei dirbtuvių organizatorius.