Žanas Batistas Simeonas Šardenas (Jean-Baptiste-Siméon Chardin) gimė 1699 metais Paryžiuje, amatininko šeimoje. Jo tėvas buvo stalius, gaminęs biliardo stalus karališkajam dvarui. Šardenas tapybos mokėsi pas dailininkus Pierre-Jacques Cazes ir Noël-Nicolas Coypel, taip pat padėjo restauruoti Fontenblo rūmų freskas. 1728 metais Jaunimo parodoje (Exposition de la Jeunesse) jis pristatė paveikslus „Raja“ ir „Bufetas“. Šie kūriniai patraukė meno žinovų dėmesį, ir tais pačiais metais Šardenas buvo priimtas į Karališkąją tapybos ir skulptūros akademiją kaip natiurmortų meistras.
XVIII amžiaus prancūzų tapyboje dominuojant įmantriam ir mitologiniam stiliui, Šardenas pasirinko kitokią tematiką. Jis susitelkė į paprastų daiktų, virtuvės indų, vaisių, daržovių bei namų ruošos scenų vaizdavimą. Dailininko paveiksluose atsispindi XVIII amžiaus Paryžiaus vidurinės klasės kasdienis gyvenimas: moterys, skutančios daržoves ar skaičiuojančios išlaidas, vaikai, žaidžiantys su vilkeliais ar statantys kortų namelius, tarnaitės, grįžtančios iš turgaus. Dailininkas tapė lėtai, sluoksniuodamas dažus ir ieškodamas tikslaus šviesos bei šešėlių santykio, kuris suteikdavo objektams apčiuopiamą tūrį bei paviršiaus faktūrą. Filosofas ir meno kritikas Denis Diderot ne kartą teigiamai vertino Šardeno darbus Paryžiaus salonų apžvalgose, pabrėždamas jo gebėjimą perteikti daiktų medžiagiškumą.
Šardeno meistriškumas pelnė ir oficialų pripažinimą. Karalius Liudvikas XV 1757 metais jam skyrė valstybinę pensiją ir gyvenamąsias patalpas Luvro rūmuose. Akademijoje dailininkas užėmė atsakingas pareigas: buvo iždininkas, o vėliau – oficialus parodų kuratorius, atsakingas už paveikslų išdėstymą metiniuose Paryžiaus salonuose. Vėlesniais gyvenimo metais dėl sveikatos sutrikimų ir nusilpusio regėjimo Šardenui tapo sunku dirbti aliejiniais dažais. Dėl šios priežasties jis perėjo prie pastelės technikos ir sukūrė kelis portretus bei saviportretus. Dailininkas mirė 1779 metais Paryžiuje.
Šiandienos žiūrovui Šardeno kūryba įdomi dėl gebėjimo kasdienius, iš pirmo žvilgsnio paprastus objektus paversti gilaus estetinio patyrimo šaltiniu. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vyrauje greitas vizualinis turinys ir triukšmas, jo paveikslai siūlo sustoti ir atkreipti dėmesį į tyla dvelkiančias akimirkas. Šardeno dėmesys šviesos atspindžiams ant varinio puodo, kiaušinio lukšto ar duonos plutos rodo, kad meninė vertė slypi ne pavaizduoto objekto prabangoje, o meistro pastabume ir gebėjime užfiksuoti tikrovės autentiškumą. Be to, jo meistriškumas perteikiant šviesą ir tonines gradacijas padarė įtaką vėlesniems XIX amžiaus realistams bei impresionistams, pavyzdžiui, Édouard'ui Manet ir Paului Cézanne'ui.
