Henri de Toulouse-Lautrec gimė 1864 m. lapkričio 24 d. Albi mieste, Prancūzijoje, aristokratų šeimoje. Jo tėvai buvo pusbrolis ir pusseserė, todėl dailininkas nuo vaikystės kentėjo nuo genetinių sveikatos sutrikimų. Paauglystėje patirti abiejų šlaunikaulių lūžiai sustabdė kojų augimą, ir menininko ūgis sulaukus pilnametystės siekė tik 1,52 metro. Negalėdamas dalyvauti tradicinėse aristokratijos pramogose, pavyzdžiui, medžioklėje ar jodinėjime, jis visą savo dėmesį nukreipė į piešimą. Pirmuosius tapybos pagrindus jam suteikė dailininkas René Princeteau. 1882 m. Toulouse-Lautrec išvyko į Paryžių, kur mokėsi akademinių tapytojų Léono Bonnat ir Fernand'o Cormono studijose. Čia jis susipažino su kitais jaunais menininkais, tarp jų Vincent'u van Goghu ir Émile'iu Bernard'u, bei atrado modernias meninės saviraiškos formas.
Apsigyvenęs Monmartro rajone, Toulouse-Lautrec tapo nuolatiniu vietos kabaretų, šokių salių, cirkų ir viešnamių lankytoju. Jis įsikūrė pačioje bohemiškojo Paryžiaus širdyje ir pradėjo dokumentuoti naktinį miesto gyvenimą. Dailininkas lankėsi „Moulin Rouge“, „Le Mirliton“ ir kitose pasilinksminimo vietose, kur eskizavo šokėjas, dainininkus ir lankytojus. Jo kūryboje dažnai pasirodo konkretūs to meto veikėjai: šokėjos La Goulue ir Jane Avril, dainininkas Aristide'as Bruant'as. 1891 m. sukurtas plakatas „Moulin Rouge: La Goulue“ atnešė jam platų žinomumą grafikos srityje. Toulouse-Lautrec ištobulino spalvotosios litografijos techniką ir pavertė reklaminį plakatą savarankišku meno kūriniu. Jo plakatai pasižymėjo drąsiomis linijomis, plokščiomis spalvų plokštumomis ir netikėtais rakursais, įkvėptais japonų ukiyo-e medžio raižinių. Tapydamas ant kartono ar drobės, jis dažnai naudojo skiestus aliejinius dažus, kuriais išgaudavo greitą, eskizišką teptuko potėpį. 1896 m. jis išleido litografijų seriją „Elles“, vaizduojančią kasdienį viešnamių moterų gyvenimą.
Sunkus gyvenimo būdas, ilgametė priklausomybė nuo alkoholio ir sifilis pakirto menininko sveikatą. 1899 m. dėl sveikatos sutrikimų ir psichologinės krizės jis kelis mėnesius praleido sanatorijoje, tačiau grįžęs prie kūrybos toliau dirbo intensyviu tempu. Henri de Toulouse-Lautrec mirė 1901 m. rugsėjo 9 d. savo motinos dvare Malromé, būdamas 36 metų. Per nepilnus du kūrybos dešimtmečius jis paliko daugiau nei 700 paveikslų, 5000 piešinių ir maždaug 350 litografijų bei reklamuojančių plakatų.
Šiandienos žiūrovui Toulouse-Lautrec kūryba išlieka įdomi dėl gebėjimo be idealizavimo ir patoso užfiksuoti modernėjančio miesto kultūrą bei žmogaus vienatvę pramogų pasaulyje. Jis žvelgė į savo vaizduojamus žmones be išankstinio nusistatymo ar moralizavimo: jo viešnamių gyventojų ar kabareto atlikėjų portretai atskleidžia ne egzotišką reginį, o kasdienį, empatišką ir žmogišką būvį. Be to, jo vizualinė kalba – sintetiškos formos, ryškus silueto pojūtis ir dinamiška kompozicija – padarė tiesioginę įtaką moderniajai grafikai, plakatų dizainui ir vizualinei komunikacijai, kurią kasdien matome šiuolaikinėje aplinkoje.
