Hendrikas Hondijus Pirmasis (Hendrik Hondius I) gimė 1573 metais Diufelyje, Pietų Nyderlanduose. Jaunystėje jis gavo visapusišką meistriškumo išsilavinimą: mokėsi auksakalystės bei graverio amato pas meistrą Gijsbrechtą van Veeną Antverpene, taip pat tobulino įgūdžius bendradarbiaudamas su raižytoju Janu Wierixu. Siekdamas išplėsti profesinį akiratį ir geriau suprasti tarptautinę meno rinką, Hondijus keliavo po kitas Europos šalis, lankėsi Kiolne, Londone bei Paryžiuje. Šios kelionės padėjo jam perprasti skirtingas grafikos atlikimo technikas, susipažinti su tarptautinėmis tendencijomis ir užmegzti naudingus ryšius su užsienio leidybos meistrais bei užsakovais.
Apie 1597 metus menininkas galutinai persikėlė į Hagą ir čia įkūrė nuosavą grafikos dirbtuvę bei leidyklą. Gauta oficiali Nyderlandų Jungtinių Provincijų Generalinių Luomų privilegija suteikė jam išskirtinę teisę savarankiškai leisti, spausdinti ir platinti grafikos spaudinius. Hagoje Hondijus išvystė aktyvią leidybinę ir kūrybinę veiklą: pats raižė bei spausdino šiuolaikininkų portretus, peizažus, alegorines bei religines kompozicijas, architektūrines studijas. Vienas svarbiausių jo dokumentinių leidybinių darbų buvo 1610 metais išleistas Nyderlandų ir Vokietijos dailininkų portretų rinkinys, kuris tapo svarbiu šaltiniu apie to meto meno meistrų išvaizdą ir biografijas.
Hondijus daug dėmesio skyrė mokslinių ir taikomųjų žinių sklaidai, bendradarbiaudamas su to meto architektais, matematikais bei inžinieriais. Jis išleido Hanso Vredemano de Vrieso traktatus apie perspektyvą ir architektūrą, taip pat karinės inžinerijos bei fortifikacijos veikalus, kuriuos parašė Samuelis Marolois. Raižydamas vario plokštes, Hondijus naudojo tikslią, aiškią ir griežtą liniją, pasižyminčią amato tvarka bei dėmesiu smulkioms detalėms. Jis ne tik kūrė originalius raižinius, bet ir reprodukavo kitų menininkų, pavyzdžiui, Pieterio Bruegelio Vyresniojo ar Davido Vinckboonso, kompozicijas, prisidėdamas prie jų kūrybos motyvų paplitimo visoje Europoje. Hondijus Hagoje gyveno ir dirbo iki pat savo mirties 1650 metais.
Šiandienos žiūrovui Hendrikas Hondijus Pirmasis įdomus kaip meistras, padėjęs pagrindus sistemingai vizualinės informacijos ir mokslo žinių sklaidai XVII amžiaus pradžioje. Jo darbuose ribos tarp vaizduojamojo meno, geometrijos ir tiksliojo amato išnyksta, atskleisdamos intelekto ir estetinio kruopštumo jungtį. Nagrinėjant Hondijaus raižinius, galima stebėti, kaip to meto visuomenėje keitėsi erdvės suvokimas, architektūrinis mąstymas ir portreto žanro taisyklės. Jo išleisti atvaizdai ir teoriniai brėžiniai leidžia šiuolaikiniam stebėtojui suprasti, kaip spausdinta grafika veikė kaip pagrindinė idėjų, technologijų ir kultūrinės atminties perdavimo terpė ankstyvojoje moderniojoje Europoje.
