Dailininkas Giovanni Fattori gimė 1825 metais Livorne, Toskanos regione, amatininko šeimoje. Pirmuosius tapybos pagrindus įgijo gimtajame mieste pas vietos meistrus, o 1846 metais persikėlė į Florenciją ir įstojo į Dailės akademiją, kur studijavo vadovaujamas Giuseppe Bezzuoli. Jaunystėje Fattori patyrė 1848 metų revoliucinių įvykių įtaką, tačiau tiesiogiai kovose nedalyvavo, o savo dėmesį skyrė akademiniam piešimui ir istorinių siužetų studijoms.
XIX amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje Fattori pradėjo lankytis Florencijos „Caffè Michelangiolo“ kavinėje, kur rinkdavosi jaunieji menininkai, tokie kaip Telemaco Signorini ir Adriano Cecioni. Šis bendraminčių ratas, vėliau gavęs makjajolių (it. Macchiaioli) pavadinimą, atmetė akademizmo normas bei istorinį romantizmą. Jie iškėlė tikslą tapyti tiesiogiai iš natūros atvirojoje erdvėje, naudojant spalvinių dėmių (it. macchia) bei stiprių šviesokaitos kontrastų metodą. Šis postūmis iš esmės pakeitė Fattori meninę kryptį.
Italijos nepriklausomybės karai tapo viena pagrindinių jo kūrybos temų. 1859 metais Fattori stebėjo karinius veiksmus ir kūrė etiudus iš natūros. 1861 metais jis užbaigė didelio formato paveikslą „Magentos mūšis“. Skirtingai nuo daugelio to meto oficialiųjų dailininkų, vaizdavusių iškilmingą karvedžių šlovę, Fattori sutelkė dėmesį į neherojinę karo pusę: pavargusius, sužeistus karius, vilkstines, laukimo akimirkas ir kasdienį stovyklos gyvenimą. Paveiksle „Sargyboje“ jis pritaikė minimalistinę kompoziciją, kurioje balta sienos plokštuma, kaitri saulės šviesa ir trys raiteliai sukuria stiprų erdvės bei tylos pojūtį.
Nuo 1867 metų menininkas daug laiko praleisdavao Castiglioncello vietovėje, kritiko Diego Martelli dvare, taip pat atokiame Maremos krašte. Čia jo kūryboje įsiviešpatavo kaimo peizažai ir dirbančių valstiečių vaizdai. Fattori tapė kaimo darbų kasdienybę, atšiaurią gamtą, stambius jaučius ir žirgus. Paveikslas „Poilsis“ vaizduoja jaučių pakinkytą vežimą išdegintoje Maremos lygumoje, perteikdamas fizinio darbo sunkumą ir vietos kraštovaizdžio ramybę. Vėlesniu gyvenimo periodu Fattori taip pat intensyviai kūrė akvafortas, tapdamas meistrišku grafiku.
Nuo 1869 metų jis dėstė Florencijos akademijoje, o 1886 metais tapo jos profesoriumi. Nepaisant pripažinimo, vėlyvuoju laikotarpiu menininkas išgyveno finansinių sunkumų, tačiau išliko ištikimas savo stiliui. Dailininkas mirė 1908 metais Florencijoje.
Šiandienos žiūrovui Giovanni Fattori kūryba įdomi dėl gebėjimo atsisakyti patetiško dekoratyvumo ir parodyti tikrovę be idealizavimo. Jo sukurtas dėmių metodas ir meistriškas šviesos valdymas tapo nepriklausomu italų indėliu į Europos plenerinės tapybos raidą, gyvavusiu lygiagrečiai prancūzų impresionizmui, tačiau išlaikiusiu griežtesnę kompozicijos konstrukciją bei tūrio pojūtį. Fattori pavaizduoti kariai, valstiečiai ir gamtos vaizdai spinduliuoja autentiškumą, todėl šiandien jie suvokiami kaip gilus, nepadailintas XIX amžiaus visuomenės ir žmogaus būties dokumentas.
