Frans Snyders gimė 1579 m. Antverpene, tuomet svarbiame Pietų Nyderlandų prekybos ir meno centre. Dailės mokėsi pas Pieterį Brueghelį jaunesnįjį ir Hendricką van Baleną. 1602 m. jis tapo Antverpeno Šv. Luko gildijos meistru, todėl galėjo savarankiškai vadovauti dirbtuvei ir priimti mokinius. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Snydersas daugiausia tapė vaisių, daržovių, žvėrienos ir įvairių buities daiktų natiurmortus.
1608–1609 m. dailininkas keliavo po Italiją. Jis lankėsi Romoje ir Milane, kur susipažino su itališkosios tapybos tradicija bei kardinolo Federico Borromeo meno aplinka. Sugrįžęs į Antverpeną Snydersas išplėtė savo paveikslų tematiką ir ėmė kurti didelio formato kompozicijas. 1611 m. jis vedė Margarethą de Vos, dailininkų Cornelio ir Paulio de Vos seserį. Ši santuoka jį dar glaudžiau susiejo su Antverpeno menininkų bendruomene.
Snyderso kūryboje svarbią vietą užėmė turgų ir maisto sandėlių scenos. Ant stalų, prekystalių ar pintinėse jis vaizdavo vaisius, daržoves, žuvis, paukščius ir sumedžiotus gyvūnus. Daiktai jo paveiksluose išdėstyti gausiai, tačiau apgalvotai: žiūrovo žvilgsnį veda spalvų kontrastai, įstrižos linijos ir pasikartojančios formos. Tokios kompozicijos perteikė ne tik maisto gausą, bet ir Antverpeno, kaip tarptautinės prekybos centro, aplinką. Kai kuriuose darbuose greta maisto atsiranda žmonės, todėl natiurmortas priartėja prie buitinio ar alegorinio siužeto.
Dailininkas taip pat tapė medžioklės scenas, gyvūnų kovas ir Ezopo pasakėčių motyvus. Jo paveiksluose šunys puola šernus, elniai mėgina ištrūkti, o plėšrieji paukščiai grumiasi dėl grobio. Snydersas atidžiai perteikė kailį, plunksnas, gyvūnų kūno sandarą ir judesį. Šios scenos pasižymi įtampa: figūros dažnai susipina, kompozicija plečiasi už drobės ribų, o staigūs šviesos ir spalvų kontrastai sustiprina veiksmo įspūdį.
Snydersas bendradarbiavo su Peteriu Pauliu Rubensu, Jacobu Jordaensu ir kitais Antverpeno tapytojais. Toks darbo pasidalijimas XVII a. dirbtuvėse buvo įprastas: vienas meistras tapydavo žmonių figūras, kitas – peizažą, gyvūnus ar daiktus. Rubenso kompozicijose Snydersas atlikdavo gyvūnų, vaisių ir kitų natiurmorto elementų dalis. Jo profesinį statusą liudija ir tai, kad Anthony van Dyckas nutapė Snyderso bei jo žmonos portretus. Dailininkas dirbo Antverpene iki mirties 1657 m.
Šiandienos žiūrovui Snydersas įdomus tuo, kad jo drobėse kasdieniai maisto produktai ir gyvūnai tampa intensyvaus reginio dalimi. Jose galima stebėti XVII a. prekybos, vartojimo, medžioklės ir reprezentacijos kultūrą, kartu vertinant tiksliai perteiktas medžiagų savybes – vaisių žievę, žuvų žvynus, plunksnas ar kailį. Jo kompozicijos taip pat skatina klausti, kur baigiasi gausos demonstravimas ir prasideda pertekliaus, grobio bei žmogaus santykio su gyvūnais tema.
