Aubrey Vincentas Beardsley gimė 1872 m. Braitone, Anglijoje, šeimoje, kurios finansinė padėtis buvo nepastovi. Vaikystėje jam pasireiškė tuberkuliozės simptomai; ši liga lydėjo dailininką visą gyvenimą ir nulėmė ankstyvą jo mirtį. 1883 m. šeima persikėlė į Londoną. Baigęs mokyklą Beardsley kurį laiką dirbo tarnautoju draudimo bendrovėje, o laisvalaikiu piešė ir lankė teatrą. Sistemingo meninio išsilavinimo jis beveik neturėjo: 1891–1892 m. vakarais mokėsi Vestminsterio meno mokykloje. Tuo laikotarpiu jo piešinius palankiai įvertino prerafaelitų dailininkas Edwardas Burne-Jonesas, paskatinęs jaunuolį rinktis menininko kelią.
Pirmuoju dideliu Beardsley užsakymu tapo Thomaso Malory romano „Le Morte Darthur“ iliustracijos. Knygą 1893–1894 m. išleido J. M. Dento leidykla. Dailininkas sukūrė ne tik siužetines kompozicijas, bet ir puošnias antraštes, inicialus, rėmelius bei ornamentus. Ankstyvuosiuose darbuose dar matyti prerafaelitų ir viduramžių knygų meno įtaka, tačiau netrukus susiformavo savitas Beardsley braižas: ryškus juodos ir baltos kontrastas, plokščios dėmės, vingri linija, sąmoningai paliekama tuščia erdvė ir kruopščiai išdėstytos dekoratyvinės detalės. Jam poveikį darė japonų medžio raižiniai, Jameso McNeillo Whistlerio kūryba ir Europos moderno ornamentika.
1894 m. pasirodė angliškas Oscaro Wilde’o pjesės „Salomėja“ leidimas su Beardsley iliustracijomis. Jų elegantiškos, groteskiškos ir erotinės figūros ne tiek tiesiogiai pasakojo pjesės veiksmą, kiek kūrė savarankišką, ironišką vaizdų pasaulį. Tais pačiais metais Beardsley tapo literatūros ir meno žurnalo „The Yellow Book“ meno redaktoriumi. Jis kūrė viršelius, vinjetes ir iliustracijas, prisidėdamas prie leidinio provokuojamo įvaizdžio. 1895 m., po Wilde’o suėmimo kilus viešam skandalui, leidėjas Johnas Lane’as Beardsley atleido, nors dailininkas nebuvo susijęs su Wilde’ui pareikštais kaltinimais.
Vėliau Beardsley bendradarbiavo su leidėju Leonardu Smithersu ir rašytoju Arthuru Symonsu, kūrė iliustracijas žurnalui „The Savoy“. Tarp vėlyvųjų jo darbų yra piešiniai Aristofano komedijai „Lisistratė“ ir Alexanderio Pope’o poemai „The Rape of the Lock“. Šiuose kūriniuose dekoratyvumas jungiamas su satyra, seksualinėmis užuominomis ir socialinių vaidmenų parodija. Beardsley taip pat rašė prozą bei poeziją, tačiau svarbiausia jo raiškos sritis liko juodai balta knygų grafika.
Blogėjant sveikatai dailininkas daug laiko praleido švelnesnio klimato vietovėse Prancūzijoje. 1897 m. jis priėmė katalikybę ir prieš mirtį prašė Smitherso sunaikinti kai kuriuos atviresnio erotinio pobūdžio piešinius, tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas. Beardsley mirė 1898 m. Mentone, sulaukęs dvidešimt penkerių metų. Per trumpą kūrybos laiką jis pakeitė britų knygų iliustracijos ir periodinės spaudos vizualinę kalbą.
Šiandienos žiūrovui Beardsley įdomus tuo, kad jo piešiniai primena šiuolaikinę grafinio dizaino, plakato ir komikso estetiką. Taupi spalvų sistema, tikslus siluetas ir išraiškinga tuščia erdvė leidžia vaizdui veikti net mažame formate. Jo kūryboje keliami seksualumo, lyties vaidmenų, grožio ir viešo padorumo klausimai tebėra aktualūs, o menininko konfliktas su leidėjais ir visuomenės morale parodo, kaip glaudžiai menas gali būti susijęs su reklama, skandalu ir cenzūra.
