Religinė, filosofinė sąvoka, reiškianti nematerialią substanciją, nepriklausomą nuo kūno?

Sielos samprata yra viena seniausių ir įtakingiausių žmonijos filosofinių ir religinių koncepcijų. Dauguma pasaulio religijų ir filosofinių sistemų, tokių kaip krikščionybė, judaizmas, islamas, budizmas ar hinduizmas, teigia, kad žmonės turi nemirtingą sielą, kuri išlieka po fizinės mirties. Tikėjimas siela yra susijęs su įsitikinimais apie gyvenimą po mirties, reinkarnaciją ar transcendentinę tikrovę. Sielą galima apibrėžti kaip vidinę, dvasinę žmogaus esmę, kuri suteikia gyvybę, sąmoningumą ir individualybę. Ji laikoma nematerialia, nesunaikinama ir už kūno ribų egzistuojančia substancija. Ši filosofinė koncepcija suteikia gilesnę prasmę žmogaus egzistencijai ir atveria kelią apmąstymams apie žmogaus prigimtį bei jo vietą pasaulyje.