Tarmės smulkesnė teritorinė atmaina?

Patarmės susiformuoja dėl atskirų geografinių, istorinių ir kultūrinių veiksnių. Jos padeda išsaugoti lokalią kalbos tapatybę ir yra svarbi lietuvininkų kultūros dalis. Mažojoje Lietuvoje vyrauja žemaičių patarmė, o Didžiojoje Lietuvoje – aukštaičių patarmė. Šios patarmės turi būdingų fonetinių, leksikos ir gramatikos ypatybių, skiriančių jas nuo bendrinės lietuvių kalbos.