Architektūrinis elementas, dažniausiai pasitaikantis bažnyčiose ir kitose religiniuose pastatuose. Tai yra pusapvalė arba daugiausia pusapvalė erdvė, kuri paprastai yra pastato gale ir dažnai naudojama kaip altorius arba šventykla?

Apsis yra senas architektūrinis elementas, kilęs iš Antikos Graikijos ir Romos imperijos. Šis puslankio formos prieangis buvo plačiai naudojamas ankstyvųjų krikščioniškųjų bažnyčių, sinagogų ir mečečių konstrukcijoje. Apsis ne tik suteikia erdvės ir šviesos altorinei zonai, bet ir simboliškai žymi švenčiausią pastato dalį. Šiandien apsis išlieka vienu iš svarbiausių bažnyčių architektūros bruožų, darančiu įtaką visos erdvės proporcijoms ir harmonijai.